Domininkas Tomas Bačkauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Eilutė 5:
[[Jonas Šliūpas|Jono Šliūpo]] duomenimis, Domininkas Tomas pradėjo mokytis [[Sudargas|Sudargo]] parapijos mokykloje pas Jurgį Čėsną, vėliau mokslus tęsė pas [[pranciškonai|pranciškonų]] [[Augustinas Zaicas|brolį Augustiną]] [[Smalėnų Šv.Izidoriaus Artojo bažnyčia|Smalėnų vienuolyne]]. Po penkių gimnazijos klasių įstojo į [[Kamendulai|kamendulų]] vienuolyną Bielianuose prie [[Varšuva|Varšuvos]]. Tėvai norėjo išleisti jį kunigu, bet Domininkas Tomas jau po metų grįžo namo ir pradėjo mokytis vargonuoti. Per [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]] dešimčiai mėnesių buvo tapęs sukilėlių žandaru. Vėliau gavo vargonininko vietą [[Alvitas|Alvito]] parapijoje, iš kur po 17 metų persikėlė vargonauti į [[Griškabūdis|Griškabūdį]]. Prieš gaudamas iš brolio ''laivakortę'' į [[Amerika|Ameriką]], keletą mėnesių išdirbo vyresniuoju „obježčiku“ – mokesčių rinkėju ir tikrintoju.
 
D. T. Bačkauskas iš lietuvių į lenkų kalbą išvertė „Graudžius Verksmus“, parašė kelias brošiūrėles, kurios buvo išspausdintos [[Tilžė]]je. Susidraugavo su [[Petras Arminas-Trupinėlis|Petru Arminu-Trupinėliu]]. Abu grodavo duetus: Domininkas – fortepijonu, o Arminas – smuiku, vėliau jie sukūrė ir keletą bendrų muzikos kūrinėlių smuikui. Žmonės juos mėgdavo ir kviesdavosi į vestuves.
[[1868]] m. vedė Teofilę Lukoševičiūtę, kartu susilaukė vaikų: Liudvikos, Prano ([[Saulė (spaustuvė)|„Saulės“ spaustuvės]] JAV vadovo) ir Reginos. [[1879 m.]] Bačkauskas su žmona ir sūnumi Pranu išvyko į JAV, kur jiems dar gimė Valdas ir Viktoras.
 
Atplaukęs į Ameriką, Bačkauskas apsistojo [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijoje, Shenandoah mieste. Kurį laiką vargonavo lenkų-lietuvių [[Šv. Kazimieras|Šv. Kazimiero]] parapijoje ir rašydavo tos parapijos klebonui kun. A. Lenarkevičiui pamokslus. Vėliau persikėlė į [[Baltimorė|Baltimorę]], dirbo šaltkalviu ir mokėsi siuvėjo amato. Netrukus ir pats įkūrė siuvyklą, lietuvių emigrantų tarpe vadinama „kriaučių šapa“. [[1883 m.]] D. T. Bačkauskas atvyko į [[Buffalo]] ir tapo [[Šv. Stanislovas|Šv. Stanislovo]] parapijoje mokytoju, daugiau kaip dvejus metus mokė lenkų vaikus. Susikūrus lenkų laikraščiui „Ojczyzna“ (vėliau „Polak w Ameryce“), dirbo redaktoriaus pavaduotoju. [[1886 m.]], sužnojęs jog yra ieškomas lietuviško laikraščio „[[Vienybė Lietuvninkų]]“ redaktorius, D. T. Bačkauskas atsiliepė ir [[1886 m.]] [[vasario 10]] d. išėjo pirmasis jo redaguojamas numeris. Iki [[1888 m.]] [[balandžio 25]] d. jis dirbo ir kaip redaktorius, ir kaip sąskaitininkas, ir kaip korespondentas. Susipykęs su laikraščio leidėjais, jis vėl persikelia į Shenandoah vargonininkauti. Ten, kun. A. Lenarkevičiui padedant, D. T. Bačkauskas įsigijo spaustuvę, pavadinęs ją „Saulės“ vardu, o [[1888]] m. [[liepos 27]] d. pasirodė pirmasis lietuviško [[Saulė (laikraštis)|laikraščio „Saulė“]] numeris, ėjęs su skaitinių priedais ir kasmetiniais kalendoriais.
 
{{DEFAULTSORT:Bačkauskas, Domininkas}}