Antanas Tatarė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
pap.
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Eilutė 4:
Antanas Tatarė mokėsi [[Naumiestis|Naumiesčio]] pradžios ir [[Seinai|Seinų]] keturklasėje mokykloje, [[1832]] m. įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. Ją baigęs, šventintas į kunigus ir paskirtas [[vikaras|vikaru]] [[Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia|Balbieriškio]], po to į [[Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia|Ilguvos bažnyčią]].
 
Iš Ilguvos A. Tatarė buvo perkeltas į [[Lukšiai|Lukšius]]. Tarnaudamas [[Lukšių Šv. Juozapo bažnyčia|Lukšių parapijos]] vikaru, ([[1839]]–[[1855]] m.) pasinėrė į pedagoginę, šviečiamąją veiklą. Lukšiuose įsteigė pradžios mokyklą, kurioje vienas kelerius metus mokė vaikus. Vėliau prikalbino [[Zypliai|Zyplių]] dvarininką J. Bartkauską, kad šis pastatytų mokyklą. Tas sutiko ir gražioje vietoje, ant kalnelio, mokyklai pastatė mūrinius namus, ten įkurdino mokytoją. Antanas Tatarė į mokyklą rinko gabesnius vaikus, o baigusiuosius skatino siekti aukštesniojo mokslo. Pastebėjęs savo mokinio [[Martynas Sederevičius|Martyno Sederevičiaus]] gabumus, patarė tėvams leisti jį į aukštesnę mokyklą, rėmė tolesnį jo mokymąsi. M. Sederevičius pasekė savo mokytojo pėdomis ir tapo kunigu.
 
Nuo [[1855]] m. Antanas Tatarė - [[Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios]] klebonas. Apkaltintas [[1863 m. sukilimas|1863 metų sukilimo]] rėmimu, buvo ištremtas į [[Penzos gubernija|Penzos guberniją]]. [[1871]] m. grįžo iš tremties ir apsigyveno [[Lomža|Lomžos]] benediktinių vienuolyne.