Mikrobiologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Pavyzdinis straipsnis hi:सूक्ष्मजैविकी
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Eilutė 6:
Olandų pirklys [[Antonijus Levenhukas|A. Levenhukas]] (''Antonius Leeuwenhoek'') [[1676]] m. savo patobulintu, iki 160 kartų didinančiu, [[mikroskopas|mikroskopu]] pirmasis pastebejo [[bakterija]]s savo [[dantis|dantų]] nuograndose. Stebėdamas nešvarų [[vanduo|vandenį]] ir organinių medžiagų užpilus, jis įžiūrėjo ir kitokius mikrobus, daugiausia priklausančius [[gyvūnų karalystė|gyvūnų]] pasauliui. Žymią savo stebėjimų dalį jis aprašė [[1695]] m. išleistoje knygoje, pavadintoje „Antonijaus Levenhuko atidengtos gamtos paslaptys“. Tai buvo pirmasis aprašomosios mikrobiologijos (mikrografijos) veikalas.
 
Levenhuko laimėjimų dar negalima laikyti mikrobiologijos pradžia, nes jis savo mikroskopu dar negalėjo tiksliai nustatyti nei šių būtybių gyvenimo būdo, nei jų reikšmės. Net ir mikrografijai ši priemonė nebuvo pakankama, nes dar ir po šimto metų įžymus švedų biologas sistematikas [[Karlas Linėjus|K. Linėjus]], kuris puikiai panaudojo lyginamąjį morfologinį metodą, apie visokius užpilų ir dantų mikrobus nieko aiškaus negalėjo pasakyti ir pavadino juos chaosu (''chaos infusorium''). Tuo pat metu danų mokslininkas O. Miuleris įvairius mikrobus jau bandė išskirti ir pavadinti tam tikrais vardais.
 
[[1775]] m. rusų mokslininkas M. Terechovskis Strasburgo universitete apgynė disertaciją tema „ De chao infusorio L.“ Jo laimėjimai, turint galvoje to meto mokslo lygį, buvo žymus šuolis į priekį, nes jis pirmasis mikrobams tirti panaudojo eksperimentinį metodą.