Kauno meno mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+ |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 8:
|darbuotojai =
|pav =
|vieta = [[Kaunas]], <br>A. Mackevičiaus g. 27
|emblema =
}}
Eilutė 31:
[[1941]] m. [[birželio 5]] d. sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus grynosios dailės mokykla – [[Vilniaus dailės akademija]]. [[1944]] m. [[gruodžio 7]] d. atkurtoji Vilniaus dailės akademija perorganizuota į Vilniaus valstybinį dailės institutą. [[1951]] m. [[SSRS]] aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu Kauno ir Vilniaus dailės institutai sujungti į vieną LSSR valstybinį dailės institutą Vilniuje.
1951 m. į Ąžuolų kalną perkelta Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla, [[1954]] m. pavadinta [[Stepas Žukas|Stepo Žuko]] vardu. [[1959]]–[[1989]] m. Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumas. 1989 m. technikumas tapo Kauno aukštesniąja meno mokykla. [[2001]] m. [[rugpjūčio 24]] d. mokykla integruota į [[Kauno kolegija|Kauno kolegiją]] ir pavadinta Justino Vienožinskio menų studijų centru, vėliau – Justino Vienožinskio menų fakultetu. <ref>http://www.kauko.lt/kolegija.php?id=256</ref>
== Pastatų kompleksas ==
Meno mokykla ir laikinoji [[Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] galerija pastatyta buvusio [[Kauno tvirtovė]]s IX baterijos ([[1883]]–[[1888]] m.) teritorijoje Ąžuolų kalne, [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]]. <ref>http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=26536</ref> [[1912]]–[[1915]] m. čia buvo keliama Kauno tvirtovės vėliava. <ref>Arvydas Pociūnas. Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais. - V.: Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. - ISBN 978-9955-423-64-5 - 18 psl. [http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/Kauno_tvirtoves_gynyba_inter_2008.pdf]</ref> Sklypą juosia metalinė ir betoninių stulpų tvora (jai panaudotos baterijos aptvaro liekanos), papuošta [[pelėda|pelėdomis]] (skulpt. [[Vincas Grybas]], [[1924]] m.). Vakarinėje sklypo dalyje yra reprezentacinis sektorius, rytinėje – ūkinis. 1924 m. sklypas sutvarkytas ir apželdintas, buvusių baterijos statinių požemiuose įrengta [[gipsas|gipso]] liejykla. Pastatai sustatyti laisvai: centre stovi Meno mokykla, pagrindiniu fasadu atsukta į vakarus, toliau į šiaurę – galerija, orientuota į pietus. Jas jungia platus takas. Rytinėje dalyje, prie Kriaušių gatvės, yra nedidelis sargo namelis (1924 m.). Meno mokykla buvo pirmasis objektas Kaune, statomas nepriklausomos valstybės lėšomis.
=== Meno mokykla ===
Meno mokyklos rūmai pastatyti 1922–1923 m. Lietuvių meno kūrėjų draugijos ir dailininko J. Vienožinskio iniciatyva. Projektą paruošė architektas [[Vladimiras Dubeneckis]]. Oficialus atidarymas įvyko 1922 m. [[balandžio 11]] d. Rūmuose buvo studijos, biblioteka, paskaitų salė, mokytojų kambarys, kooperatyvas, mansardoje – atelje patalpos mokytojams. [[1928]] m. rytinėje mokyklos pusėje pristatytos keramikos dirbtuvės.
Mokyklos sienoms mūryti naudotos sugriuvusių [[Freda|Fredos]] priemiesčio namų plytos. Pamatai iš akmenų ir betono. Perdangos medinės. Grindys lentų, antrojo aukšto koridoriuje – parketinės. Stogas dengtas skarda. Pastatas dviejų aukštų su mansarda. Antrojo aukšto pietinėje pusėje yra aula. Į bendrą galinio fasado kompoziciją įjungtas nedidelis keramikos dirbtuvių korpusas ir arkinė sienutė su pelėda.
Eilutė 46:
=== Laikinoji galerija ===
M. K. Čiurlionio kūrinių laikinoji galerija veikė 1925–[[1936]] m. Iš [[Maskva|Maskvos]] į Kauną 1920 m. [[rugpjūčio 1]] d. [[Valerija Čiurlionytė-Karužienė|Valerijos Čiurlionytės-Karužienės]] parvežti M. K. Čiurlionio kūriniai. Jų saugojimui nuspręsta pastatyti laikinąją galeriją. 1924 m. statybai iš [[Lietuvos valstybės biudžetas|valstybės biudžeto]] skirta 19 000 litų. Projekto autorius V. Dubeneckis, statybos organizatorius ir ilgametis direktorius dailininkas [[Paulius Galaunė]].
1925 m. [[rugsėjo 24]]-29 d. dar nebaigtuose rūmuose atidaryta Čiurlionio 50-osioms gimimo metinėms skirta jo kūrinių paroda. 1925 m. [[gruodžio 13]] d. įvyko dailės galerijos atidarymas. <ref>Per 10 metų 40.000 lankytojų // [[Lietuvos aidas]], 1935 m. gruodžio 5 d., Nr. 311 (2574). - 3 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67224]</ref> Statyba kainavo 255 932 litų. M. K. Čiurlionio kūriniai eksponuoti antrajame aukšte, pirmajame aukšte buvo muziejinių vertybių sandėliai, salėse – senosios tapybos, liaudies meno ekspozicija, ruoštos parodos.
Pastato pamatai betoniniai, sienos sumūrytos iš susprogdintos IX baterijos plytų, tinkuotos. Perdangos gelžbetoninės, stogas skardos, grindys lentų, laiptai betono. Galerijos antrojo aukšto salėse įrengtos stiklinės lubos. 1936 m. M. K. Čiurlionio paveikslus perkėlus į [[NČDM|Vytauto didžiojo kultūros muziejų]], galerijos pastatas atiduotas Meno mokyklai. Laikinoji M. K. Čiurlionio galerija – pirmasis muziejinis pastatas Lietuvoje. <ref>Kauno architektūra / [[Jolita Kančienė]]. Meno mokykla ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija A. Mackevičiaus g. 27, 29. - V.: Mokslas, 1991. - ISBN 5-420-00641-3 - 160-162 psl.</ref><ref>300 kultūros paminklų (sud. [[Zita Žemaitytė]]). - V.: Mintis, 1980. - 76 psl.</ref>
=== Paveldo objektas ===
| |||