Fiziologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: pnb:فزیالوجی |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 24:
;Pirmasis tūkstantmetis
*K. Galenas (129-199 m.) - išvystė humoralinio reguliavimo teoriją.
*[[Avicena]] (Abu Ali Ibn Sina, 985-1037 m.) - išleido medicinos kanoną, anatomijos ir fiziologijos įvadą.
;Antrasis tūkstantmetis
*M. Servetas - išaiškintas mažasis kraujo apytakos ratas.
*L.da Vinčis
*V. Harvėjus - išaiškintas didysis kraujo apytakos ratas.
*A. Haleris (1708-1777) - išaiškino kvėpavimo mechanizmą, tyrinėjo kraujo apytaką, [[CNS]] veiklą, maisto produktų įtaką organizmo funkcijoms.
*L. Galvanis - išaiškino veikimo potencialus, domėjosi elektrofiziologija.
*J. Purkinje - širdies elektrofiziologija.
*D. Raimonas - nervų ir raumenų elektrofiziologija.
*H. Helmholcas - raumenų ir nervų elektrofiziologija.
*I. Sečenovas - CNS, reiškiniai, susiję su CNS.
*I. Pavlovas - virškinimo, CNS fiziologija.
*M. Rubneris - mityba, medžiagų apykaita.
===Fiziologijos mokslas Lietuvoje===
LDK vyriausioje mokykloje pradėti dėstyti medicinos mokslai kai [[1781]] m. [[VU MF|Medicinos fakultetas]] (''Collegium medicum''). Fiziologiją pradėjo dėstyti [[Steponas Laurynas Bizis]] [[1783]] m., tačiau tik [[1804]] m. A. Bekiu ir [[Andrius Sniadeckis]] įkūrė Fiziologijos katedrą.
[[1919]] m. įkuriama fiziologijos katedra S. Batoro universitete. [[1939]] m. atkuriama Fiziologijos katedra VU, dėstytojai - J. Šopauskas, A. Sketeris ir kt.
Antrojoje XX a. pusėje doc. J. Jurša dėstė kraujo fiziologiją, prof. D. Mikalauskaitė dėstė maisto ir mitybos fiziologiją, prof. [[Zita Aušrelė Kučinskienė|Z. A. Kučinskienė]], doc. L. Sinkevičienė - CNS fiziologija, doc. P. Žebrauskas - PNS, CNS.
== Termino kilmė ==
| |||