Antanas Baranauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 15:
Gimė Anykščių [[Jurzdikas (Anykščiai)|Jurdzike]], valstiečių šeimoje. 1841-1843 m. tėvas mokė jį skaityti ir rašyti lenkiškai. 1845-1848 m. žiemomis lankė pradinę mokyklą [[Anykščiai|Anykščiuose]], vasarą ganydavo gyvulius. 1848-1849 m. [[Gelvonai|Gelvonuose]] buvo klebono Danevičiaus tarnu. Pagal A. Baranausko dienoraščius, tarp 1848 ir 1851 m. jis išmokęs rusiškai. 1851-1853 m. buvo nusiųstas mokytis į [[Rumšiškės|Rumšiškių]] raštininkų mokyklą. Po jos baigimo dirbo valsčių kanceliarijose [[Seda|Sedoje]], [[Vainutas|Vainute]], [[Skuodas|Skuode]], [[Raseiniai|Raseiniuose]] (1853-1856 m.).
Tebedirbant [[Seda|Sedoje]] su jo eilėraščiais susipažino Telšiuose gyvenanti lenkiškai rašiusi poetė Karolina Pronievska (Proniewska, Praniauckaitė, Praniauskaitė). Ji atkreipė į A. Baranauską savo brolio prelato Otono Pronievskio, įtakingo vysk. Valančiaus sekretoriaus ir Utenos klebono dėmesį, kuris paskatino A. Baranauską stoti į Varnių seminariją. Tuo metu garsi Žemaitijos rašytoja K. Pronievska skatino A. Baranauską daugiau rašyti ir lietuviškai. 1856 m. įstojo į [[Varnių kunigų seminarija|Varnių kunigų seminariją]], [[1862]] m. baigė [[Sankt Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinę akademiją]]. Iki [[1864]] m. studijavo [[Miunchenas|Miuncheno]], [[Roma|Romos]], [[Insbrukas|Insbruko]], Leveno universitetuose. 1865 m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1865 m. gruodį buvo atšauktas į savo vyskupystę. Iš pradžių dirbo katedros vikaru, [[1867]] – [[1884]] m. – [[KKS|Kauno kunigų seminarijos]] homiletikos ir dogmatinės teologijos profesorius. 1884-1897 m. Žemaičių pavyskupis, 1897-1902 m. Seinų vyskupas.
Dar [[Varniai|Varniuose]] susidomėjo kalbotyra, tapo pirmuoju lietuvių dialektologu, lietuvių kalbos gramatikos terminų kūrėju.
Eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Nedidelius kūrinėlius lietuviškai rašė ir gana anksti. Pasak brolio Anupro apie 1851 m. A. Baranauskas parašė ''Vainą vilko ir piemenų'' bei ''Mažų dienų atsiminimus''. 1853 m. spalio 27 d. dirbdamas Vainute parašė trumpą pasakėčią ''Góra i dolina''. 1853-4 m. parašė dar kelis mūsų nepasiekusius eilėraščius lietuviškai. Iš šio laikotarpio yra jo eilėraštis ''Saulatekis''. 1855 m. kovo 30-31 d. tėvams Anykščiuose surašė kelių savo 1854-55 m. lenkiškų eilėraščių rinkinėlį. Iki pažinties su [[Karolina Pronevska]] ir Kairiu Baranausko poezija buvo nereikšminga. Daugiausiai poezija užsiėmė 1855-1859 m., t. y. pažinties su Pronievska metu, seminarijos ir iš dalies akademijos studijų metu. 1856 m. rudenį susipažinęs su Kairiu ir Viksva, spalio 23 d. parašė Kairiui lietuvišką ''Paswiejkinimą dienoj Warduviu''.
1857 m. surašė didesnį (per 70 eilėraščių) savo 1851-57 m. lenkiškos poezijos rinkinį, tiksliau papildė 1855 m. gegužės mėn. Pranevskos peržiūrėtą ''Wiersze układane przez A. J. F. Baranowskiego''. Nors šį rinkinį jis skyrė tėvams, teigdamas, kad nedrįstąs jo spausdinti, tačiau rankraščio gale yra 1861 V 4, Panevėžio cenzoriaus Vinco Urbanavičiaus leidimas rinkinį spausdinti. Tuo metu jam didelę įtaką darė Pronevska ir seminarijos draugai anykštėnas Kl.Kairys ir Pr.Viksva. 1857 m. parašė ''Dainų dainelę'', kurią pirmoji išspausdino Auszra 1883 m. 1857 m. iš Varnių išvažiavo seminariją baigę Kairys (į Peterburgo dvasinę akademiją) ir Viksva (liko Lietuvoje). Išsiskirstę draugai palaikė ryšius, ragino vienas kitą lietuvybės darbui.
Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys "Kelionė Peterburkan" (1858—1859 m.) ir romantinė [[poema]] „Anykščių šilelis“ (1858—1859 m.), kurioje apdainuojama gimtojo krašto [[gamta]], idealizuojama [[Lietuva|Lietuvos]] senovė, kaip kontrastas jo laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Pirmą kartą išleista 1860 m. (pirmasis atskiras leidimas - 1905 m.), poema laikoma lietuvių literatūros klasika.
Eilutė 40:
* [http://anthology.lms.lt/texts/17/autor_l.html Lietuvių klasikinės literatūros antologija – A. Baranauskas]
* [http://on.lt/antano-baranausko-giesmes Antano Baranausko sukurtos tautinės giesmės]
* [http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=4303&Itemid=323 Juozas Vaišnora, MIC. Vysk. A. Baranauskas]
{{DEFAULTSORT:Baranauskas, Antanas}}
| |||