Psichoanalizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Eilutė 1:
'''Psichoanalizė''' (iš {{gr|ψυχή}} (psyche) 'siela' + ''ανάλυσις'' (analysis) 'tyrimas') yra keletas susijusių teorijų, aiškinančių proto veikimą. Pagal šias teorijas tik atradus gilumines, praeityje (dažniausiai vaikystėje) esančias priežastis, galima koreguoti dabartines individo problemas. Dauguma žmonių [[Neurozė|neurozių]] ir antisocialių veiksmų kyla dėl vienos ar kitos energijos užslopinimo, įvykusio vaikystėje (seksualinių traumų ir pan.). Dalis šių dalykų būna suvokiami [[Sąmonė|sąmoningai]], tačiau dalis veikia tik pasąmonėje, netiesiogiai įtakodami žmonių norus ir veiksmus. Psichoanalitikai, padedantys žmonėms, dažniausiai naudoja asociatyvinius metodus, bandydami išsiaiškinti užslopinimų priežastis bei padėti žmonėms išspręsti dvasines problemas.
 
Sąvoka taip pat taikoma apibūdinti [[Gelmių psichologija|gelmių psichologijos]], psichiatrijos metodą, kurį, apie [[1890]] m. pradėjo taikyti Vienos neurologas [[Zigmundas Froidas]]. Tai metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti (suprasti) žmogaus elgesio motyvus, neįsisąmonintus (glūdinčius [[pasamonė|pasąmonėje]]) jausmus, mintis. Pasąmonės veikimą pirmasis aprašė Sigmund Freud. S. Freud ieškojo neurozių priežasčių ir gydymo būdų, tačiau jo teorijos peržengė medicinos mokslo ribas. Psichoanalitiniai metodai taikomi socialiniuose moksluose, filosofijoje, kultūrologijoje. Laikotarpiu po S. Freud teorija toliau modifikuota. Psichoanalizė padėjo pagrindus visoms šiuolaikinėms psichoterapijos mokykloms.
 
== Klasikinė psichoanalizės teorija ==
Eilutė 42:
 
== Psichoanalizės organizacijos ==
XXI- ojo amžiaus pradžioje pasaulyje dirba apie 11 000 psichoanalitikų, kurie atstovauja 57 organizacijoms 34 - iose šalyse. <ref name="Milašiūnas">Milašiūnas, R.(2004) "Psichoanalizė: 100 klausimų ir atsakymų" Vilnius, "Tyto alba" psl. 44.</ref> Daugelį psichoanalitikų vienija - Tarptautinė psichoanalizės asociacija, kurią [[1910]] m įkūrė Z. Froidas.
 
== Psichoanalizė Lietuvoje ==
Tarpukario Lietuvoje psichoanalizė nebuvo vertinama. To meto literatūroje beveik neminima. Šiek tiek dėmesio Froido mokslui skyrė psichiatrijos profesorius [[J. Blažys]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II -ojo Pasaulinio karo]] psichoanalizę taikė psichiatrijos docentas [[N. Indrašius]], bet jo veiklą užgniaužė sovietinis saugumas. Šiuo metu Lietuvoje psichoanalitikai nėra ruošiami, todėl dažniausiai studijuoja [[Amsterdamas|Amsterdame]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 10 profesionalių psichoanalitikų.
 
== Nuorodos ir šaltiniai ==