ATR–Švedijos karas (1600–1611): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Lenkijos-Švedijos 1600-1611 m. karas''' buvo Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos konfliktų serijos dėl [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žemių padalinimo, prasidėjusių XVI a., tęsinys. Kita konflikto priežastis buvo [[zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] kova su Karoliu Sudermanlandiečiu dėl Švedijos sosto.
== Karo eiga ==
Eilutė 7:
Švedijos karaliumi karūnavosi Zigmanto Vazos dėdė [[Karolis IX|Karolis Sudermanlandietis]], kuris 1601 m. įsiveržė į Livoniją. Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų dėl Livonijos gynimo, bet neatsiuntė nei kariuomenės, nei pinigų.
Nors ir neturėdamas pakankamai kariuomenės [[Jonas Karolis Chodkevičius]] 1605 m. nusprendė neprileisti Švedijos kariuomenės prie [[Ryga|Rygos]] ir pastojo jai kelią ties Salaspiliu. Jonui Karoliui Chodkevičiui 1605 m. nugalėjus 2,5 karto didesnę Švedijos kariuomenę [[Salaspilio mūšis|Salaspilio mūšyje]] buvo sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki 1608 m. Faktiškai laimėjimu nebuvo pasinaudota, nes krašte virė kova su karaliumi ir kilo [[Zebžidovskio rokošas]]. Pralaimėjęs Salaspilio mūšį Karolis IX naujo žygio neberengė. Tuo laikotarpiu su šedais daug kartų buvo sudaromos paliaubos. Vėliau, kai Zigmantas Vaza, neatsisakydamas sosto, ėmė agituoti savo naudai Švedijoje, 1617 m. karą atnaujino Gustavas Adolfas, kilo [[Lenkijos-Švedijos karas (1617-1618)|1617-1618 m. karas]].
{{ist-stub}}
|