Vilniaus universiteto astronomijos observatorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 5:
Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila. Tai buvo 13,5cm [[reflektorius]]. Kitą, 10cm skersmens [[reflektorius|reflektorių]], padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega. Apie Žebrausko astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. <br />
Vilniaus universiteto observatorija suklestėjo, kai jai pradėjo vadovauti [[Martynas Počobutas]] ([[1728]]–[[1810]]) - matematikas ir astronomas, [[Paryžius|Paryžiaus]] mokslų akademijos narys korespondentas, [[Londonas|Londono]] karališkosios mokslo draugijos narys, [[Vilnius|Vilniaus]] universiteto rektorius ([[1780]]–[[1799]]). Jis dėjo visas pastangas, kad oservatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais. [[1777]]m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentams įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl 1782-
XIX amžiuje observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756-1830), vadovavęs AO 1807-
Astronomija Lietuvoje atsigavo tik tarpukario metais, kuomet Vilniuje, Čiurlionio gatvėje buvo išskirtas sklypas ir pastatyti keli bokšteliai. Po Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai buvo nuspręsta Vilniaus ir Kauno universitetų observatorijas sujungti į vieną, bet prasidėjęs karas sutrukdė. Vėliau, 48cm teleskopas buvo perkeltas į Simeizo observatoriją Kryme ([[Ukraina]]), o po to- į geresnių astroklimatinių sąlygų vietą- '''Maidanako observatoriją'''. Pastačius Molėtų astronomijos observatoriją, į ją buvo perkelti didieji teleskopai.
|