Difrakcija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Alexbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: sr:Дифракција
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Eilutė 35:
, tad prieštaravimas su klasikinė Hiuigenso-Frenelio teorija buvo panaikintas. Po kiek laiko R. W. Ciolkovskis (Ziolkowski) parodė, kad begalinės energijos židinio bangų modų superpozicija gali sąlygoti baigtinės energijos darinio atsiradimą <ref>{{cite journal | journal=J. Math. Phys.| title=Exact solutions of the wave equation with complex source locations | last=Ziolkowski | first=R. W. | volume=26 | pages=861 | year=1985 }}</ref>. Šis rezultatas sąlygojo baigtinės energijos bei uždaros formos bangų ir Maksvelo lygčių sprendinių atsiradimą – “elektromagnetinių kryptingų impulsų vorų” (angl. “electromagnetic directed-energy pulse trains” (EDEPT)) <ref>{{cite journal | journal=Phys. Rev. A| title=Localized transmission of electromagnetic energy | last=Ziolkowski | first=R. W. | volume=39 | pages=2005 | year=1989 }}</ref>, <ref>{{cite journal | journal=Phys. Rev. A| title=Localized wave physics and engineering | last=Ziolkowski | first=R. W. | volume=44 | pages=3960 | year=1991 }}</ref>, pliūpsnio impulsų (angl. “splash pulses”), elektromagnetinių raketų <ref>{{cite journal | journal=J. Appl. Phys.| title=Electromagnetic missile | last=Wu | first=T. T. | volume=57 | pages=2370 | year=1985 }}</ref> ir kt.
 
Tačiau, iki 1987m1987 m., kuomet Durnin’as paskelbė savo darbą apie nedifraguojančius [[Beselio pluoštas|Beselio pluoštus]] <ref>{{cite journal | journal=Phys. Rev. Lett.| title=Diffraction-Free Beams | last= Durnin | first=J.| coauthors = J. J. Miceli, J. M. Eberly | volume=58 | pages=1499 | year=1987 }}</ref>, <ref>{{cite journal | journal= J. Opt. Soc. Am. A | title=Exact solutions for nondiffracting beams. I. The scalar theory | last= Durnin | first=J. volume=4 | pages=651 | year=1987 }}</ref>, didžioji dalis pastangų suvokti fizikinę mechanizmo esmę buvo iš esmes bevaisės. Tam trukdė teoriniuose darbuose naudojami [[Plokščia banga|plokščių bangų]] skleidiniai, paslepiantys kūginę šio reiškinio esmę. Matematiniu požiūriu lokalizuotas elektromagnetinis laukas yra aprašomas keturmačiu integralu pagal visus įmanomus plokščių bangų laisvės laipsnius. Durnin’o cilindrinių nedifraguojančių bangų idėja sukėlė susidomėjimą ir teoriniuose darbuose buvo pradėti taikyti skleidiniai [[Beselio funkcija|Beselio funkcijomis]]. Šis metodas pasirodė efektyvus, ir [[Akustika|akustikoje]] buvo aptiktos “X-bangos” – kitas uždaros formos nedifraguojantis begalinės energijos laukas <ref>{{cite journal | journal=IEEE Trans. Ultrason. Ferroelectr. Freq. Control| title=Nondiffracting X-waves: Exact solutions to free-space scalar wave equation and their finite aperture realizations | last= Lu | first=J.-Y.| coauthors = J. G. Greenleaf| volume=39 | pages=19 | year=1992 }}</ref>, <ref>{{cite journal | journal=Ultrasound in Mol. & Biol.| title=Biomedical ultrasound beam forming | last= Lu | first=J.-Y.| coauthors = J. G. Greenleaf| volume=20 | pages=403 | year=1994 }}</ref>. Tačiau, dėl savo teorinio išvedimo metodo, fizikinė reiškinio esmė buvo aiški – skirtingo dažnio bei amplitudžių Beselio pluoštų superpozicija, kurių bangų vektoriai guli ant to paties kūgio. Iš akustikos šios bangos atkeliavo ir į [[Optika|optiką]] <ref>{{cite journal | journal=Phys. Rev. | title=Unified description of nondiffracting X and Y waves | last= Salo | first=J.| coauthors = J. Fagerholm, A. T. Friberg, and M. M. Salomaa | volume=62 | pages=4260 | year=2000 }}</ref>.
 
Nedifraguojančių bangų koncepcija neprieštarauja difrakcijos teorijai, kadangi optikoje yra žinomi pavyzdžiai, kuomet fizikinis procesas pasireiškia ne vien tik destruktyviai, bet ir konstruktyviai. Ryškiausias tokio fizikinio proceso pavyzdys optikoje yra bangų [[interferencija]]. Nedifraguojančios bangų fenomenas egzistuoja dėl trapaus balanso tarp konstruktyvios interferencijos ir destruktyvios difrakcijos.