Rimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red.,kat.,iw
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 46:
:(''[[Algimantas Baltakis]]'')
 
Nerimuoti eilėraščiai vadinami baltosiomis eilėmis. Rimai klasifikuojami ir pagal skambesio pobūdį. Skiriami tikslieji ir netikslieji rimai. Jeigu suskamba visi garsai nuo paskutinio kirčio (svarbiausia – nuo kirčiuoto balsio ar dvigarsio) iki eilučių pabaigos – rimai tikslieji (''žydi'' – ''nepavydi'', ''krinta'' – ''švinta'', ''žvaigždės'' – ''pridės'', ''kalnai'' – ''tenai'' ). Jeigu rimuojamose kadencijose yra nesutampančių garsų – rimai netikslieji (''ragą'' – ''dega'', ''atlaikome'' – ''laikina'', ''vėlų'' – ''akmenėlio'', ''švenčiu taip'' – ''močiutė'').
 
Analizuodami konkrečius eilėraščius, mokslininkai randa ir apytikslių rimų. Apytiksliais laiko rimus, kuriuose garsų neatitikimas nedidelis, neryškus (''žemė'' – ''sutemę'', ''pumpurėlis'' – ''pasikėlęs'').
 
Rimai, kurių garsų sąskambis tolimas, blankus, vadinami netiksliaisiais instrumentaciniais (''sukaustys'' – ''auštant'', ''didžiausias'' – ''džiaugsmas'', ''kasryt'' – ''skaidri'' ).
 
Rimavimas – tai rimų sistema kūrinyje, jų kompozicinis išdėstymas. Yra trys pagrindiniai rimavimo būdai: gretutinis (''a a b b''), kryžminis (''a b a b'') ir gaubiamasis (''a b b a'').