Vokietijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20:
Kranto linijos ilgis 2 389 km. Šiaurėje skalauja [[Šiaurės jūra]] ir [[Baltijos jūra]]. Šiaurės jūros krantas: vatinis ([[vatai]] – pakrantės seklumos, apsemiamos kasdienių potvynių) arba vedinis; būdingi žemi, dumblėti, sunkiai prieinami krantai; potvyniai ir atoslūgiai, siekiantys 2–3,5 m. Emso, Jadės, Vėzerio, Elbės [[Estuarija|estuarijos]], Helgolando ir Vukiečių užetėkiai. Baltijos jūros krantui būdingi [[fjordai]] ir [[lagūnos]]; Kylio, Liubeko ir Pomeranijos užutėkiai, [[Ščesino marios]], Greifsvaldo, Zalio, Jasmundo lagūnos.
Daug salų abiejose pakrantėse. Didžiausios salos: Baltijos jūroje – [[Riugenas]] (926 km²; garsi [[klifai]]s), [[Uzedomas]] (354 km²; tik dalis priklauso Vokietijai), [[Femarnas]] (185 km²), [[Pėlis]] (34 km²); Šiaurės jūroje: [[Šiaurės Fryzų salos]] ([[Ziltas]], 99 km²; [[Fėras]], 83 km²; [[Nordštrandas]], 50 km²; [[Pelvormas]], 37 km²; [[Amrumas]], 20 km²) ir [[Rytų Fryzų salos]] ([[Borkumas]], 31 km²; [[Nordernėjus]], 26 km²). Strategiškai svarbi [[Helgolando sala]] Šiaurės jūroje – 0,9 km², 3 tūkst. gyventojų; buvo piratų bazė [[Hanza|Hanzos]] prekybos sąjungos laikotarpiu, vėliau priklausė [[Danija]]i, [[JK|Didžiajai Britanijai]], nuo [[1890 m.]] Vokietijai.
Bendras sausumos sienų ilgis – 3 618 km, ribojasi su devyniomis valstybėmis: šiaurėje turi sieną su [[Danija]] (68 km), rytuose – su [[Lenkija]] (467 km), pietryčiuose – su [[Čekija]] (646 km), pietryčiuose ir pietuose – su [[Austrija]] (784 km), pietuose – su [[Šveicarija]] (334 km), pietvakariuose ir vakaruose – su [[Prancūzija]] (446 km), vakaruose – su [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]] (135 km) ir [[Belgija]] (161 km), šiaurės vakaruose – su [[Olandija]] (577 km).
| |||