Minix: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Minix''' yra [[Unix|Unix]] tipo mikrobranduoliomikrobranduolinės architektūros kompiuterių [[operacinė sistema|operacinė sistema]]. Andrew S. Tanenbaum sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux branduolio kūrimuikūrimuisi. Minix vardas susideda iš dviejų žodžių ''minimali'' ir ''Unix''.
 
Minix yra nemokama atviro kodo programinė įranga, platinama su [[BSD|BSD]] licencija nuo 2000 m. balandžio mėnesįmėnesio.
 
== Istorija ==
Andrew S. Tanenbaum sukūrė Minix operacinę sistemą Amsterdamo Vrije universitete ir pristatė iliustruotą savo vadovėlį „Operacinės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ (1987). Sutrumpintas 12 000 eilučių C kalbos branduolio kodas, atminties valdymas ir [[failų sistema]] Minix 1.0 yra išspausdinti knygoje. Prentice-Hall taip pat išleido dvejetainio ir Minix kodo [[diskelį]] su naudojimo vadovu. Minix 1 buvo sistema – vadinama suderinama su septintosios versijos Unix.
 
Tanenbaum iš pradžių sukūrė Minix OS suderinamą su [[IBM PC]] ir su [[IBM PC/AT]] mikrokompiuteriais naudojamais dar ir dabar. Minix 1.5 išleista 1991 metais, buvo galimas mikrokanalinėms [[IBM PS/2]] sistemoms, vėliau buvo perkelta į [[Motorola 68000]] ir [[SPARC]] architektūras, remiantis [[Atari ST]], [[Commodore Amiga]], [[Apple Macintosh]] ir [[Sun SPARCstation]] kompiuterių platformomis. Taip pat buvo neoficialus uostų [[Intel 386]] PC suderinamumas su ([[32-bitų]] apsaugotas rėžimas), [[National Semiconductor NS32532]], [[ARM]] ir [[INMOS]] transputer procesoriais. [[Meiko]] mokslininkų naudota ankstyvoji Minix versija, kaip [[MeikOS]] operacinė sistema, [[transputer]] pagrindas pagrįstas kaip lygiagretus kompiuterio paviršius. Minix operacinėje sistemoje vartotojasprocesus paleidžiagali procesuspaleisti vartotojas, tai buvo galima daryti ir [[SunOS]] ir [[Solaris]] operacinėmis sistemomis, ši funkcija vadinama [[SMX]].
 
68k pagrįsta architektūros paklausa sumažėjo, tačiau ir Minix 2.0, išleista 1997 metais, buvo prieinama tik [[x86]] ir [[Solaris]] SPARC architektūroms. Tai buvo antrasis leidimas „Tanenbaum‘s Textbook“, parašyta su Albert Woodhull, jie buvo platinami su kompaktiniais diskais knygoje. Minix 2.0 pridėjo [[POSIX]].1 atitikmenį, palaikantį 386 ir vėlesniais 32-bitų režimais, ir pakeisti [[Amoeba]] tinklo protokolai, įtraukti į Minix 1.5 su [[TCP/IP]]. Neoficialus uostų Minix 2.0.2 iki 68.020 režimu pagrįstas ISICAD Prisma 700 Workstation ir [[Hitachi SH3]] buvo sukurta HP Jornada 680/690 PDA.
 
[[Minix-VMD]] yra Minix 2 variantas skirtas [[Intel IA-32]] palaikantiems procesoriams, sukurtas dviejų Vrije universiteto mokslininkų, kurie pridėjo virtualiosios atminties palaikymą [[X Window System]].
 
== Minix 3 ==
[[Minix 3]] buvo viešai paskelbtas 2005 m. spalio 24 dieną, Andrew Tanenbaum, jis paskelbe per savo kalbą „ACM Symposium Operating Systems Principles“ konferencijoje. Nors ji vis dar veikė kaip pavyzdinė versija, jitačiau buvo visapusiškai pertvarkyta ir tinkama naudoti kaip rimta sistema, ribojanti išteklius ir programoms, kurios reikalauja didelio patikimumo. Minix 3 palaiko [[IA-32]] architektūros suderinamas sistemas. Jis tiekiamas [[Live CD]] formatu, kuris leidžia jį naudoti kompiuteryje be jokio įdiegimo į standųjį diską, o versijos suderinamos su įrangos emuliacijos/virtualizacijos sistemomis, įskaitant [[Bochs]], [[Qemu]], [[VMware]] Workstation/Fusion ir [[Microsoft Virtual PC]].
 
Versija 3.1.5 buvoo išleista 2009 lapkričio 5 dieną. Joje [[X11]], [[emacs]], [[vi]], [[cc]], [[gcc]], [[perl]], [[python]], [[ash]], [[bash]], [[zsh]], [[ftp]], [[ssh]], [[telnet]], [[pine]] ir daugiau nei 400 kitų [[Common UNIX]] programų. Su versija X11 buvo ženklus perėjimas nuo tekstinių sistemų. Kita šios versijos funkcija yra tokia, kad ji sugeba atlaikyti tvarkyklės lūžinėjimus, ir daugeliu atvejų procesai būtų automatiškai keičiami, nekeičiant veiklos procesų. Tokiu būdu Minix savarankiškai „išsigydo“ ir gali būti naudojama procesams reikalaujantiems didelio patikimumo.
 
== Minix ir Linux ==
Projektavimo principus Tanenbaumas pritaikė Minix, didelę įtaką projektavimo principams suteikė Linus Torvalds projektavimą pritaikęsTorvaldas (Linux branduoliui. Torvaldaskūrėjas) naudojo ir vertino Minix, bet jo projektavimas skyrėsi nuo Minix architektūros daugeliu būdųatvejų, ypač dirbant su monolitiniais branduoliais vietoje mikrobranduolių. Tai buvo patvirtinta po Tanenbaumo ir Torvaldso diskusijos. Tanenbaumas vėl paaiškino loginį pagrindą naudojant mikrobranduolį 2006 metų gegužę. Ankstyvoji Linux branduolio plėtra buvo baigta ant Minix pagrindinės sistemos, kuri leido Linux paveldėti įvairių funkcijų iš Minix, tokių kaip [[Minix failų sistemos]].
 
2004 m. gegužės mėnesį Kenneth Brown iš Alexis de Tocqueville institucijos iškėlė kaltinimus, kad didžioji dalis Linux branduolio buvo nukopijuota nuo Minix. Šie kaltinimai buvo paneigti visuotinai. Pats Tanenbaumas kritikavo Kenneth Browną ir publikavo didelį, paneigiantį kaltinimus, straipsnį savo nuosavoje svetainėje.
 
== Licencijavimas ==
Lincencijavimas buvo laikomas gana liberalus. Minix licencijų mokestis buvo labai mažas (69$), palyginti su kitų operacinių sistemų. Nors TanenbaumasMinix palinkėjooperacinei Minixsistemai buvo palinkėta būti kuo prieinamesne studentams, tačiau jo leidėjas nebuvo pasiruošęs pasiūlyti medžiagos, kuri būtų laisvai kopijuojama, todėl ribojančiai licencijai reikalingas nominalus mokestis (įtrauktas į Tanenbaum kainų knygą) buvo taikomas kaiptokios kompromisaslicencijos. Tai neleido naudoti Minix kaip laisvai platinamamai programinei įrangai.
 
Kai nemokama ir atviro kodo Unix operacinė sistema tokia kaip [[Linux]] ir [[386BSD]] tapo prieinamos, 1990 m. pradžioje daug savanorių programuotojų atsisakė Minix. 2000 m. balandžio mėn Minix tapo nemokama / [[atviro kodo programinė įranga]] pagal leistinas laisvosios programinės įrangos licenciją, tačiau iki šio laiko kitos operacinės sistemos pranoko Minix savo galimybesgalimybėis, ir tainuo to laiko buvoMinix pirmatapo studentų ir mėgėjų operacinė sistema.
 
== Nuorodos ==