Voiničiaus rankraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 39:
== Teorijos apie turinį ==
Iš išlikusių rankraščio puslapių bendrai manoma, kad knygos tematika buvo [[farmakopėja]] arba ankstyvoji viduramžių [[medicina]]. Tačiau žvelgiant į iliustracijas taip pat galima išvesti įdomių išvadų.
Beveik užtikrintai galima teigti, kad pirmoji knygos dalis skirta herbalistikai, tačiau bandymas sulyginti realius augalus su stilizuotais knygos piešiniais nėra labai sėkmingas. Dalis augalų ([[trispalvė našlaitė]], papartis [[adiantas]], [[lelija]], [[dagys]]) atpažįstami nesunkiai. Dalis „botaninio“ skyriaus augalų perkopijuota į „farmacinį“, tačiau pastebėtina tai, kad augalų dalys skiriasi, arba tiesiog sumaišytos su kitų augalų dalimis.
Knygą tyrinėjęs Brumbaugh viename iš paveikslėlių teigė įžvelgęs [[saulėgrąža|saulėgrąžą]]. Kadangi šis augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos tokiu atveju knyga negalėjo būti sukurta anksčiau negu XVI a. Bet iliustracija yra gana neaiški, ir ten galima įžvelgti tiek [[kiaulpienė|kiaulpienę]], tiek [[ramunė|ramunę]] ar kokį kitą Europoje paplitusį augalą.
Vandens telkiniai ir kanalai „biologinėje“ dalyje gali rodyti ryšį su [[alchemija]] (pavyzdžiui gydomųjų eleksyrų receptai). Tačiau alchemijos knygose paprastai vaizduoti mišinius sudarančių komponentų iliustracijos, procesai arba simboliai. Voinyčiaus rankraštyje to nėra.
[[paleobotanika|Paleobotanikos]] eksperto Sergio Toresella teigimu, knyga galėjo būti alcheminės herbalistikos rankraštis. Šią knygą su išgalvotais augalais ir raštu galėjęs sukurti koks žolininkas-[[šarlatanas]] ir ją, kaip kokią paslaptingą išminties knygą, nešiotis lankant klientus. Šiaurės Italijoje netgi veikė tokias knygas kuriančių žmonių tinklas, tačiau ten buvo rašoma įprastu raštu, skyrėsi stilistika.
[[Astrologija]] vaidino svarbią rolę viduramžių gydymų metodikoje, todėl tokio tipo knygose neretai pasitaikydavo astrologinių brėžinių, kalendorių. Rankraštyje taip pat pavaizduoti įvairūs ratai, brėžiniai, tačiau pagal jokias astrologines tradicijas jų identifikuoti nepavyko. Tie skrituliški brėžiniai kartais interpretuojami kaip galaktikos ar primenantys ląsteles. Tokiems brėžiniams sudaryti reikėjo turėti mikroskopą ir teleskopą, nors minimu laikotarpiu viduramžių Europoje tokių nebūta.
JAV karo laivyno kriptoanalitikas Prescott Currier pastebėjo, kad botaninės dalies puslapius galima padalinti į dvi dalis, kurioms būdinga skirtinga stilistika ir [[rašysena]]. Jis iškėlė hipotezę, kad kūrinį parašyti galėjo 2 autoriai, naudoję skirtingus dialektus ar ortografijas. Kitų rašysenos tyrėjų ši hipotezė paneigta.
== Teorijos apie kalbą ==
| |||