19:44, 11 vasario 2010 versija taisyti 78.63.85.40 (aptarimas) →‎Novelių raida Lietuvoje ← Prieš tai darytas keitimas		17:25, 21 vasario 2010 versija taisyti anuliuoti Άρτεμις (aptarimas \| indėlis) 1 218 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Novelė''' ({{it\|novella}} – naujiena) – [[Proza\|prozos]] žanras, kuriam būdingas glaustas pasakojimas, vientisas konfliktas, intriguojanti [[fabula]]. '''Novelė''' ({{la\|novellus}} – jaunas) – vienas iš [[epika\|epikos]] žanrų. Tai nedidelės apimties [[proza\|prozos]] kūrinys, kurio siužetas glaustas ir kryptingas, aiškios ribos tarp pradžios, [[kulminacija\|kulminacijos]] ir [[pabaiga\|pabaigos]], kuri dažiausiai būna šokiruojanti. Šalutiniai epizodai, antraeiliai personažai novelei dažniausiai nebūdingi, jei jie nepasako nieko naujo, nieko nepaaiškina ar nesimbolizuoja. Novelėje paryškinti tik svarbiausieji akcentai: herojus, įvykiai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasti, bet, iš tiesų, skaitytojui suteikia pagrindinės informacijos, kuria derėtų remtis [[analizė\|analizuojant]] ar [[interpretacija\|interpretuojant]] tekstą. Kai kalbama apie novelių visumą ar tam tikrą kiekį novelių, vartojamas terminas [[novelistika]]. Prie novelės žanro egzistuoja ir šio žanro atmaina - [[noveletė]]. Novelės veiksmas yra glaustas, fabulą sudaro pagrindinio veikėjo likimui svarbūs įvykiai, atsiskleidžiantys per trumpą laikotarpį. Jie plėtojasi labai sparčiai, dinamiškai, kol pasiekia kulminaciją, kai sprendžiamas veikėjo likimas: veikėjas turi apsispręsti, kaip toliau elgtis, atsiskleisti, pasirodyti, kas jis yra iš tikrųjų. Novelei nebūdingi šalutiniai epizodai, antraeiliai veikėjai, platūs aprašymai. Novelės pabaiga (atomazga) dažnai būna netikėta, šokiruojanti skaitytoją. ~~== Novelių raida Lietuvoje ==~~ Klasikinė novelės forma susiklostė [[Renesansas\|Renesanso epochoje]] [[Italija\|Italijoje]]. Tuo metu gyvavę sakytiniai pasakojimai – [[pasakos]], [[anekdotai]], atsitikimų kronikos, įvairios istorijos – susiliejo į vieną darnią visumą. Novelės žanro pradžia siejama su italų rašytojo [[Džovanis Bokačas\|Džovanio Bokačo]] šimto trumpų, į vieną ciklą sujungtų pasakojimų – novelių – rinkiniu, pavadintu „Dekameronas“. Kartais novelės terminas vartojamas kaip [[Apsakymas\|apsakymo]] sinonimas. ~~Lietuviškų novelių raidoje labiausiai išsiskiria dvi novelių tradicijos - epinė - [[Žemaitė]]s ir lyrinė - [[Jonas Biliūnas\|Jono Biliūno]].~~ Novelės formą ištobulino [[Romantizmas\|romantikai]] [[Ernstas Teodoras]], [[Amadėjus Hofmanas]], [[Edgaras Alanas Po]]. Tipiškas noveles su netikėta pabaiga kūrė [[O. Henris]]. Iš lietuvių rašytojų novelių yra sukūrę [[Jonas Biliūnas]], [[Šatrijos Ragana]], [[Jurgis Savickis]], [[Ignas Šeinius]], [[Juozas Aputis]], [[Romualdas Granauskas]], [[Bronius Radzevičius]], [[Bitė Vilimaitė]]. ~~{{liter-stub}}~~ [[Kategorija:Literatūros žanrai]]

Novelė: Skirtumas tarp puslapio versijų