Komizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Komizmo samprata ==

 

Komizmas visada yra kritiškas: vertintojas, remdamasis savo padėties, patirties, vertybių pranašumo jutimu, suvokia ir gali kitiems atskleisti reiškinį menkinančius bruožus.

 

== Komizmo, kaip estetinės minties, raida ==

 

Šiuolaikinė komizmo samprata yra ilgos estetinės minties raidos rezultatas. Dar antikoje [[Platonas]] ir [[Aristotelis]] atkreipė dėmesį į komizmą kaip negatyvią daiktų charakteristiką. Apskritai senovės Graikijoje išryškėjo menkas komiškų žanrų vertinimas: jie buvo siejami su primityviais žmonių poreikiais ir sugebėjimais.

 

== Funkcijos ==

 

Komizmas gali atlikti vien pramoginę fukciją, tačiau dažniausiai jis virsta estetine socialinės [[kritika|kritikos]] forma. Tuo atveju komiškumas kelia ne tik juoką, bet, verčia susimąstyti, vertinti, daryti išvadas ir taip kelia net komizmui priešingas reakcijas: liūdesį, rimtumą, kartėlį. Pagal kritikos atvirumo, piktumo, subtilumo laipsnį skiriama keletas komizmo formų: [[humoras]], [[ironija]], [[satyra]], [[groteskas]].

 

Kaip kritikos priemonė ir netiesioginis estetinio idealo reiškimo būdas komizmas atlieka auklėjamąją fukciją.

 

== Žanrai ==

 

Įvairiose liaudies kūrybos, publicistikos, meno šakose komiškumas kuriamas remiantis skirtingais būdais ir principais, todėl susidarė ir skirtingi jo žanrai: [[komedija]], [[anekdotas]], humoreska, parodija, šaržas, karikatūra ir kt.