00:56, 24 kovo 2006 versija taisyti Kvitas (aptarimas \| indėlis) 4 375 keitimai Nėra keitimo santraukos		01:12, 18 gegužės 2006 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Image:PLCH-BANAITIS VALTERIS KRISTUPAS.jpg\|thumb\|right\|200px\|Valteris Kristupas Banaitis]] '''Valteris Kristupas Banaitis''' ([[1918]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Kaliningradas\|Karaliaučiuje]]), - vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas. == Biografija == [[1932]] - [[1935]] m. mokėsi ~~Tilžės~~[[Tilžė]]s vargonininkų mokykloje (dėst. prof. K. Schnueris). Iš mokyklos buvo pašalintas už patriotinę lietuvišką veiklą. Vargonininkavo lietuvių evangelikų parapijoje. [[1937]] m. atvyko į [[Kaunas\|Kauną]], kur baigė ~~„Aušros"~~„Aušros“ gimnaziją ir pradėjo studijuoti [[VDU\|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teisės fakultete, [[1939]] - [[1941]] m. vargonus ir kitas disciplinas studijavo [[Kauno konservatorija\|Kauno konservatorijoje]] (dėst. [[Jonas ~~Bendorius\|J.~~ Bendorius]], B.[[Balys Dvarionas]], V. Jakubėnas ir kt.). Vėliau persikėlė į [[Vilnius\|Vilnių ir]], čia suorganizavo simfoninį orkestrą, iš kurio išaugo Valstybinės filharmonijos orkestras. Vokiečių okupacijos metais buvo išvežtas į [[Vokietija\|Vokietiją]], Surinko turtingą lietuviškų plokštelių kolekciją, į vokiečių kalbą išvertė [[Stasys Šimkus\|S. Šimkaus]] ir [[Juozas Žilevičius\|J. Žilevičiaus]] kūrinių, kurie skambėjo vokiečių radiofonuose. Buvo Baltijos tautų muzikos švenčių komiteto vedėjas. Kartu su [[Juozas Žilevičius\|J. Žilevičiumi]] buvo Italijos Rickordi muzikos enciklopedijos lietuviškojo skyriaus bendradarbis. Gyvendamas Mūnchene, dėstė muziką ir dainavimą Lietuvių Vasario 16-osios gimnazijoje Mannheime. [[1992]] ir [[1996]] lankėsi [[Lietuva\|Lietuvoje]] ([[Vilnius\|Vilniuje]], [[Kaunas\|Kaune]], [[Kačerginė\|Kačerginėje]], [[Šilutė\|Šilutėje]], [[Palanga\|Palangoje]], [[Nida\|Nidoje]] ir kitur). Parašė kantatą „Lietuva, Lietuva, tu kaip saulė gyva", harmonizavo apie 40 liaudies dainų chorui, solistams, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Spaudai parengė 34 lietuvių evangelikų liaudies choralus ([[1951]]). Jo daina „Ant ežerėlio rymojau" buvo atlikta [[1971]] JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje [[Čikaga\|Chicagoje]], bet netrukus vėl grįžo į Lietuvą. [[1941]] - [[1943]] buvo Kauno radiofono muzikos redakcijos vedėjas, [[1943]] - [[1944]] Vilniaus operos administratorius ir akompaniatorius. Tuo pačiu laiku muzikos mokykloje pas [[Jeronimas Kačinskas\|J. Kačinską]] studijavo dirigavimą. Vokiečių okupacijos metais buvo išvežtas į [[Vokietija\|Vokietiją]], Surinko turtingą lietuviškų plokštelių kolekciją, į vokiečių kalbą išvertė [[Stasys Šimkus\|Stasio Šimkaus]] ir [[Juozas Žilevičius\|Juozo Žilevičiaus]] kūrinių, kurie skambėjo vokiečių radiofonuose. Buvo Baltijos tautų muzikos švenčių komiteto vedėjas. Kartu su J. Žilevičiumi buvo [[Italija\|Italijos]] Rickordi muzikos enciklopedijos lietuviškojo skyriaus bendradarbis. Pasitraukęs į [[Vokietija\|Vokietiją]], Haffkrugą (netoli Lūbeko), [[1945]] - [[1946]] vadovavo lietuvių pabėgėlių meno ansambliui „Tėviškės garsai". Surengė apie 60 koncertų, populiarino lietuviškas dainas, šokius, žaidimus ir vaidinimus, išleido kelias plokšteles. [[1948]] - [[1949]] vadovavo Spakenbergo lietuvių kolonijos chorui ir rengė koncertus. Iš atminties užrašinėjo ir harmonizavo liaudies dainas ir mokė jų savo choristus. [[1950]] - [[1951]] [[Štutgartas\|Stuttgarto]] aukštojoje muzikos mokykloje pas prof. Albrechtą studijavo kompoziciją. Keletą metų dirbo amerikiečių emigracinės organizacijos IRC atstovu Stuttgarte, nuo [[1952]] Miinchene „Amerikos balso" lietuvių skyriaus redakcijoje. Įsitraukė į kultūrinę ir muzikinę veiklą. Jo iniciatyva Hamburgo ir [[Štutgartas\|Stuttgarto]] radiofonai įsigijo lietuviškos muzikos. V. Banaitis bendravo su čekų dirigentu ir kompozitoriumi Rafaeliu Kubeliku, nuolat domėjosi lietuvių kompozitorių[[Balys Dvarionas\|B. Dvariono]], [[Julius Juzeliūnas\|J. Juzeliūno]], [[Eduardas Balsys\|E. Balsio]], [[Juozas Indra\|J. Indros]] ir kitų muzikų kūryba, nemažai rašė žurnale „Muzikos žinios" ir kitataučių spaudoje. [[1941]] - [[1943]] m. buvo [[Kauno radiofonas\|Kauno radiofono]] muzikos redakcijos vedėjas, 1943 - [[1944]] m. - Vilniaus operos administratorius ir akompaniatorius. Tuo pačiu laiku muzikos mokykloje pas [[Jeronimas Kačinskas\|Jeronimą Kačinską]] studijavo dirigavimą. ==Šaltinis==▼ Pasitraukęs į [[Vokietija\|Vokietiją]], Haffkrugą (netoli [[Liubekas\|Liubeko]]), [[1945]] - [[1946]] m. vadovavo lietuvių pabėgėlių meno ansambliui „Tėviškės garsai“. Surengė apie 60 koncertų, populiarino lietuviškas dainas, šokius, žaidimus ir vaidinimus, išleido kelias plokšteles. [[1948]] - [[1949]] m. vadovavo Spakenbergo lietuvių kolonijos chorui ir rengė koncertus. Iš atminties užrašinėjo ir harmonizavo liaudies dainas ir mokė jų savo choristus. [[1950]] - [[1951]] m. [[Štutgartas\|Štutgarto]] aukštojoje muzikos mokykloje pas prof. Albrechtą studijavo kompoziciją. Keletą metų dirbo amerikiečių emigracinės organizacijos IRC atstovu Štutgarte, nuo [[1952]] m. - Miunchene [[Amerikos balsas\|„Amerikos balso“]] lietuvių skyriaus redakcijoje. Gyvendamas [[Miunchenas\|Miunchene]], dėstė muziką ir dainavimą Lietuvių Vasario 16-osios gimnazijoje [[Mancheimas\|Manheime]]. Įsitraukė į kultūrinę ir muzikinę veiklą. Jo iniciatyva [[Hamburgas\|Hamburgo]] ir Štutgarto radiofonai įsigijo lietuviškos muzikos. Bendravo su čekų dirigentu ir kompozitoriumi Rafaeliu Kubeliku, nuolat domėjosi lietuvių kompozitorių [[Balys Dvarionas\|Balio Dvariono]], [[Julius Juzeliūnas\|Juliaus Juzeliūno]], [[Eduardas Balsys\|Eduardo Balsio]], [[Juozas Indra\|Juozo Indros]] ir kitų muzikų kūryba, nemažai rašė žurnale „[[Muzikos žinios]]“ ir kitataučių spaudoje. [[1992]] ir [[1996]] m. lankėsi [[Lietuva\|Lietuvoje]] (Vilniuje, Kaune, [[Kačerginė]]je, [[Šilutė]]je, [[Palanga\|Palangoje]], [[Nida\|Nidoje]] ir kitur). Parašė kantatą „Lietuva, Lietuva, tu kaip saulė gyva“, harmonizavo apie 40 liaudies dainų chorui, solistams, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Spaudai parengė 34 lietuvių [[evangelikai\|evangelikų]] liaudies choralus ([[1951]] m.). Jo daina „Ant ežerėlio rymojau“ buvo atlikta [[1971]] m. [[JAV]] ir [[Kanada\|Kanados]] lietuvių dainų šventėje [[Čikaga\|Čikagoje]]. ▲== Šaltinis == Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

Valteris Kristupas Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų