Parazitizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Parazitizmas''' (graikiškai ''παρασσυτισμός'') – dviejų [[rūšis|rūšių]] organizmų [[antagonizmas|antagonistinė]] [[simbiozė|sugyvenimo forma]], kai vienas organizmas ([[parazitas]]) gyvena ir minta kitame („šeimininkas“) ir sukelia jo funkcijų susilpnėjimą ar žūtį. Parazitizmas artimas [[plėšra]]i, nes poveikis „šeimininkui“ yra panašus.

 

== Parazitizmo istorija ==

Parazitizmo atsiradimas apima ilgą [[evoliucija|evoliucijos]] tarpsnį. Gal būt kai kurie [[gyvūnas|gyvūnai]] pradėjo parazituoti atsitiktinai patekę į kitų gyvūnų organizmą, kur rado palankias sąlygas. Čia jie yra aprūpinti maistu, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Dėl to daugelio parazitų sandara supaprastėjo, susiredukavo arba visai išnyko kai kurie [[organas|organai]]. Tačiau parazitai turi gerai išvystytą [[dauginimosi sistema|dauginimosi sistemą]], kuri užtikrina jų išlikimą net ir nepalankiomis sąlygomis. Be to jie nepaprastai vislūs. Veikiant [[gamtinė atranka|gamtinei atrankai]], išgyvena tik tie parazitai, kurie sugeba intensyviai daugintis, nes daug [[gemalas|gemalų]] neišgyvena dėl šeimininkų kaitos. Be to, [[helmintas|helmintų]] kiaušiniai ir [[pirmuonis|pirmuonių]] [[cista|cistos]] gana atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms.