Daugiskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
Literatūrinėje lietuvių kalboje dauguma žodžių turi vienaskaitą ir daugiskaitą: didžioji dalis [[daiktavardis|daiktavardžių]], [[būdvardis|būdvardžių]], [[veiksmažodis|veiksmažodžių]], [[įvardis|įvardžių]], taip pat kai kurie [[skaitvardis|skaitvardžiai]].
 
== Daugiskaitos pavyzdžiai lietuvių kalboje==
== Pavyzdžiai ==
 
'''Daiktavardžiai''':
*''Plaukai'' (vnsk. ''plaukas'')
*''Uogoms'' (vnsk. ''uogai'')
 
'''Būdvardžiai:'''
*''Žaliaisiais'' (vnsk. ''žaliuoju'')
*''Mediniuose'' (vnsk. ''mediniame'')
 
'''Veiksmažodžiai (ir dalyviai)''':
*''Ausite'' (vnsk. ''ausi'')
*''Svajoję'' (vnsk. ''svajojęs'')
 
'''Skaitvardžiai''':
*''Šimtai'' (vnsk. ''šimtas'')
*''Tūkstančiai'' (vnsk. ''tūkstantis'')
 
'''Įvardžiai''':
*''Kurių'' (vnsk. ''kurio'')
*''Josioms'' (vnsk. ''jajai'')
 
Istoriškai dauguma lietuvių kalbos [[tarmė|tarmių]] žodžių turėjo atskirą daugiskaitos sub-kategoriją, [[dviskaita|dviskaitą]]. Pvz. ''mudu turėjova du puodu'' (mes-dviese turėjome-dviese dvejus-puodus). Tačiau šiuo metu literatūrinėje lietuvių kalboje yra išlikę tik kai kurie dviskaitos elementai, pvz. ''katras'' (t.y. 'kuris iš dviejų'), ''abu'', ''anudu''.
 
Yra kalbų, kuriose naudojamos panašios į dviskaitą daugiskaitos sub-kategorijos, taikomos apibūdinti tris, keturis, mažą kiekį ar labai didelį kiekį objektų.