Daugiskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: af, als, br, ca, cs, de, eo, es, gd, hr, id, is, it, jbo, ka, ln, mk, nl, nn, no, pl, pt, qu, ru, sh, simple, sk, sl, sv, uk, vec, zh
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Daugiskaita''' - tai [[gramatika|gramatinė]] kategorija, kuri apibrėžia kalboje naudojamas žodžių formas, nurodančias, jog [[žodis]] apibūdina ne vieną, o daugelį objektų. Daugiskaitą, kaip ir [[vienaskaita|vienaskaitą]] (vnsk.) turi dauguma pasaulio kalbų. Kai kurios kalbos, pvz. [[esperanto]], vietoj atskiros gramatinės kategorijos naudoja papildomą elementą (galūnę, prielinksnį ir pan.) daugiskaitai sudaryti, todėl jų žodžiams daugiskaitos forma neegzistuojanereikalinga.
 
Literatūrinėje lietuvių kalboje dauguma žodžių turi vienaskaitą ir daugiskaitą: didžioji dalis [[daiktavardis|daiktavardžių]], [[būdvardis|būdvardžių]], [[veiksmažodis|veiksmažodžių]], [[įvardis|įvardžių]], taip pat kai kurie [[skaitvardis|skaitvardžiai]].
Eilutė 13:
*Mediniai (vnsk. medinis)
 
'''Veiksmažodžiai (ir dalyviai)''':
*Valysite (vnsk. valysi)
*Dainavę (vnsk. dainavęs)
 
'''Skaitvardžiai''':
*Šimtai (vnsk. šimtas)
*Tūkstančiai (vnsk. tūkstantis)
 
'''Įvardžiai''':
*Mes (vnsk. aš)
*Josios (vnsk. joji)
 
Istoriškai dauguma lietuvių kalbos tarmių žodžių turėjo ne tik daugiskaitą ir vienaskaitą, bet ir [[dviskaita|dviskaitą]]. Pvz. ''mudu turėjova du puodu'' (mes-dviese turėjome-dviese dvejus-puodus). Tačiau šiuo metu literatūrinėje lietuvių kalboje yra išlikę tik kai kurie dviskaitos elementai, pvz. jiedu, abudu.
 
Yra kalbų, kuriose naudojamos panašios į dviskaitą daugiskaitos sub-kategorijos, galinčios apibūdinti tris, keturis, mažą kiekį ar labai didelį kiekį objektų.
 
[[Kategorija:Gramatika]]