Daugiskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Daugiskaita''' - tai [[gramatika|gramatinė]] kategorija, kuri apibrėžia kalboje naudojamas žodžių formas, nurodančias, jog [[žodis]] apibūdina ne vieną, o daugelį objektų.
Literatūrinėje lietuvių kalboje dauguma žodžių turi vienaskaitą ir daugiskaitą: didžioji dalis [[daiktavardis|daiktavardžių]], [[būdvardis|būdvardžių]], [[veiksmažodis|veiksmažodžių]], [[įvardis|įvardžių]], taip pat kai kurie [[skaitvardis|skaitvardžiai]].
▲Pavyzdžiai.
'''Daiktavardžiai''':
*Plaukai (vnsk.
*Uogos (vnsk.
'''Būdvardžiai:'''
*Žali (vnsk.
*Mediniai (vnsk.
''Veiksmažodžiai (ir dalyviai)'':
*Valysite (vnsk.
*Dainavę (vnsk.
''Skaitvardžiai'':
*Šimtai (vnsk.
*Tūkstančiai (vnsk.
''Įvardžiai'':
*Mes (vnsk.
*Josios (vnsk.
Istoriškai dauguma lietuvių kalbos tarmių žodžių turėjo ne tik daugiskaitą ir vienaskaitą, bet ir [[dviskaita|dviskaitą]].
[[Kategorija:Gramatika]]
[[en:Plural]]
▲Istoriškai dauguma lietuvių kalbos tarmių žodžių turėjo ne tik daugiskaitą ir vienaskaitą, bet ir dviskaitą. Pvz. "mudu turėjova du puodu" (mes-dviese turėjome-dviese dvejus-puodus). Tačiau šiuo metu literatūrinėje lietuvių kalboje yra išlikę tik kai kurie dviskaitos elementai, pvz. jiedu, abudu.
|