Daugiskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Daugiskaita''' - tai [[gramatika|gramatinė]] kategorija, kuri apibrėžia kalboje naudojamas žodžių formas, nurodančias, jog [[žodis]] apibūdina ne vieną, o daugelį objektų. Daugiskaitą, kaip ir [[vienaskaita|vienaskaitą ''(vnsk.)'']] turi dauguma pasaulio kalbų. Kai kurios kalbos, pvz. [[esperanto]], vietoj atskiros gramatinės kategorijos naudoja papildomą elementą (galūnę, prielinksnį ir pan.) daugiskaitai sudaryti, todėl jų žodžiams daugiskaitos forma neegzistuoja.
 
Literatūrinėje lietuvių kalboje dauguma žodžių turi vienaskaitą ir daugiskaitą: didžioji dalis [[daiktavardis|daiktavardžių]], [[būdvardis|būdvardžių]], [[veiksmažodis|veiksmažodžių]], [[įvardis|įvardžių]], taip pat kai kurie [[skaitvardis|skaitvardžiai]].
 
== Pavyzdžiai. ==
 
Pavyzdžiai.
'''Daiktavardžiai''':
*Plaukai (vnsk. Plaukasplaukas)
*Uogos (vnsk. Uogauoga)
 
'''Būdvardžiai:'''
*Žali (vnsk. Žaliasžalias)
*Mediniai (vnsk. Medinismedinis)
 
''Veiksmažodžiai (ir dalyviai)'':
*Valysite (vnsk. Valysivalysi)
*Dainavę (vnsk. Dainavęsdainavęs)
 
''Skaitvardžiai'':
*Šimtai (vnsk. Šimtasšimtas)
*Tūkstančiai (vnsk. Tūkstantistūkstantis)
 
''Įvardžiai'':
*Mes (vnsk. )
*Josios (vnsk. Jojijoji)
 
Istoriškai dauguma lietuvių kalbos tarmių žodžių turėjo ne tik daugiskaitą ir vienaskaitą, bet ir [[dviskaita|dviskaitą]]. Pvz. "''mudu turėjova du puodu"'' (mes-dviese turėjome-dviese dvejus-puodus). Tačiau šiuo metu literatūrinėje lietuvių kalboje yra išlikę tik kai kurie dviskaitos elementai, pvz. jiedu, abudu.
 
[[Kategorija:Gramatika]]
 
[[en:Plural]]
Istoriškai dauguma lietuvių kalbos tarmių žodžių turėjo ne tik daugiskaitą ir vienaskaitą, bet ir dviskaitą. Pvz. "mudu turėjova du puodu" (mes-dviese turėjome-dviese dvejus-puodus). Tačiau šiuo metu literatūrinėje lietuvių kalboje yra išlikę tik kai kurie dviskaitos elementai, pvz. jiedu, abudu.