'''Cirkliškis''' (arba '''Cirkšliškė''') – gyvenvietė [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajone]], keli kilometrai į pietvakarius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]] (pakeliui į [[Pabradė|Pabradę]]). [[Cirkliškio seniūnija|Seniūnijos]] centras. [[XVIII amžius|XVIII]]–[[XIX a.]] architektūros paminklas – grafų Mastovskių [[Cirkliškio dvaras|dvaro]] rūmai su parku, išlikusia kalve ir ledaine, stūkso [[Cirkliškio piliakalnis]] (arba [[Perkūnkalnis]]), 7 neveikiančios [[kapinės]], biblioteka.
Cirkliškio gyvenvietėje yra [[XVIII amžius|XVIII]]–[[XIX amžius|XIX a]]. architektūros paminklas – [[grafas (titulas)|grafų]] Juozo, Edvardo ir Vladislovo Mastovskių statyti [[Cirkliškio dvaras|dvaro]] rūmai su išlikusia kalve ir ledaine, [[Cirkliškio piliakalnis]] (arba [[Perkūnkalnis]]), 7 neveikiančios [[kapinės]], biblioteka. Cirkliškio parke (35 ha) auga labai senų [[eglė|eglių]], [[maumedis|maumedžių]], [[ąžuolas|ąžuolų]], [[klevas|klevų]]. Parke išliko vienas originalus akmeninis suolas.
== Istorija ==
Cirkliškio vietovės istorija prasideda nuo „archeologinės senovės“: parko pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio, medžiuose dunkso didingas [[Cirkliškio piliakalnis]] – Perkūno kalnas ([[IV amžius|IV]]–[[XIV amžius|XIV a.]].). Vėliau šalia atsiradęs [[Cirkliškio dvaras|dvaras]] buvo vadinamas Tirklio (tarmiškai – ''Cirklio'') vardu. Jį valdė DidysisLietuvos didysis [[kunigaikštis]], vėliau – kiti didžiūnai. XVIII–XIX a. valdant [[Mastovskiai|Mastovskiams]] pastatyti iki dabar išlikę [[Cirkliškio dvaras|dvaro rūmai]].
XVIII–XIX a. valdant Mastovskiams pastatyti iki dabar išlikę [[Cirkliškio dvaras|dvaro]] rūmai, užveistas parkas. Už [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] rėmimą Mastovskiai buvo ištremti į [[Tobolskas|Tobolsko]] guberniją. Cirkliškio dvaro centriniai rūmai statyti XVIII a. pabaigoje pagal [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesoriaus architekto [[Laurynas Gucevičius|L. Gucevičiaus]] projektą. [[1820]]–[[1823]] m. rūmai rekonstruoti. Išliko tik dalis puošnaus rūmų interjero.