Rusijos TFSR: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Iki [[1950]] m. pabaigos buvo atkurta karo sugriauta RTFSR pramonė; jos lygis 75 % viršijo prieškarinį. Buvo pastatyta ir atstatyta 3700 didelių pramonės įmonių. Pirmiausia buvo atstatoma 15 seniausių rusų miestų. [[1951]]−[[1955]] m. pradėjo veikti apie 1900 naujų didelių pramonės įmonių. [[1954]] m., pažymint [[Ukraina|Ukrainos]] susijungimo su Rusija 300 metines, RTFSR Ukrainai perdavė [[Krymas|Krymą]].

 

[[XX amžius|XX]] a. 7 dešimtmečio antroje pusėje—8 dešimtmečio pirmoje pusėje prie [[Volga|Volgos]], [[Kama|Kamos]], [[Obė]]s, [[Jenisejus|Jenisejaus]], [[Angara|Angaros]], [[Irtyšius|Irtyšiaus]] buvo pastatytos didžiausios [[hidroelektrinė]]s. [[Tiumenės sritis|Tiumenės srityje]] pradėta gauti pramoninę [[Nafta|naftą]]. Prie Volgos pastatyta didelė Toljačio automobilių gamykla, nutiesta [[Baikalo-Amūro magistralė|Baikalo−Amūro geležinkelio magistralė]].

 

RTFSR buvo suskirstyta į 16 autonominių respublikų, 5 autonomines sritis, 6 kraštus, 49 sritis, 10 autonominių apygardų, 1813 rajonų; RTFSR buvo 1007 miestai ir 2066 miesto tipo gyvenvietės.

Lygumos užėmė apie 70 % RTFSR ploto. Didžiausios jų [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumos]] dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta [[Vakarų Sibiro lyguma]]. Lenos vidurupio baseine − [[Centrinė Jakutijos lyguma]], azijinės dalies šiaurėje − Šiaurės Sibiro, Janos−Indigirkos, Kolymos žemumos. Tarp Jenisejaus ir Lenos − [[Vidurio Sibiro plokščiakalnis]], kurio dažniausias aukštis 200—700 m. Kalnų daugiausia RTFSR pietuose: europinės dalies − Didžiojo [[Kaukazas|Kaukazo]] šiauriniai šlaitai (pasienyje [[Elbrusas|Elbruso kalnas]], 5642 m), azijinės dalies (iš vakarų į rytus) − [[Altajus]] (Beluchos kalnas, 4506 m), Vakarų ir Rytų [[Sajanai]] (iki 3491 m aukščio), Pabaikalės kalnai (iki 2840 m), [[Stano kalnynas]] (iki 3000 m). Šiaurės rytų Sibire yra [[Verchojansko kalnagūbris]], [[Čerskio kalnagūbris]] ([[Pergalės kalnas]], 3147 m), [[Kolymos kalnynas]]; Tolimuosiuose Rytuose − vidutinio aukščio Čiukčių ir Koriakų kalnynai, Džugdžūro, Burėjos, Sichote Alinio kalnai; išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės − Kamčiatkos pusiasalio kalnai ([[Kliučių Sopka|Kliučių vulkanas]], 4750 m).

 

== Politinė sistema ==

Aukščiausias RTFSR valstybinės valdžios organas buvo RTFSR Aukščiausioji Taryba, 1 rūmų, susidėjusių iš 975 deputatų, rinktų 5 metams rinkimų apygardose su lygiu gyventojų skaičiumi. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausią valdžią vykdė RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Aukščiausioji Taryba leido įstatymus, sudarinėjo RTFSR vyriausybę − RTFSR Ministrų Tarybą. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas šaukdavo Aukščiausiosios Tarybos sesijas, aiškindavo RTFSR įstatymus, ratifikuodavo ir denonsuodavo sutartis su kitomis valstybėmis, teikdavo malonę piliečiams, nuteistiems RTFSR teismo organų, rūpindavosi, kad RTFSR Ministrų Tarybos, autonominių respublikų ministrų tarybų sprendimai ir potvarkiai atitiktų įstatymus. RTFSR Ministrų Taryba buvo aukščiausias vykdomasis ir tvarkomasis RTFSR valstybinės valdžios organas, atsakingas ir atskaitingas RTFSR Aukščiausiajai Tarybai, sprendęs visus RTFSR kompetencijos valstybės valdymo klausimus. Vietos valdžios organai buvo kraštų, sričių, autonominių sričių, autonominių apygardų, rajonų, miestų, miesto tipo gyvenviečių, kaimų liaudies deputatų tarybos, rinktos atitinkamų administracinių teritorinių vienetų gyventojų 2,5 metų. Teismų sistemą sudarė RTFSR Aukščiausiasis Teismas, rintas RTFSR Aukščiausiosios Tarybos 5 metams (susidėjęs iš 2 teisminių kolegijų, plenumo ir prezidiumo), autonominių respublikų aukščiausieji teismai, kraštų, sričių, autonominių sričių, miestų teismai, autonominių apygardų teismai, rajonų ir miestų rajonų liaudies teismai. RTFSR, jos autonominių respublikų, kraštų, sričių, autonominių sričių prokurorus 5 metams skirdavo TSRS generalinis prokuroras.

 

== Šaltiniai ==

 

== Nuorodos ==

 

{{-}}{{TSRS respublikos}}

 

[[af:Russiese Sosialistiese Federale Sowjetrepubliek]]

[[az:Rusiya Sovet Federativ Sosialist Respublikası]]

[[be:Расійская Савецкая Федэратыўная Сацыялістычная Рэспубліка]]