Rimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
red.,kat.,iw |
||
Eilutė 1:
{{kiti}}
{{cleanup}}
'''Rimas''' – eilučių galūnių (kadencijų) sąskambis.
Rimų vaidmuo eiliuotame kūrinyje ypatingas. „Minties grožio valdovas“, „eilėraščių karalius“, – taip apibūdina rimą lietuvių eilėdaros tyrinėtojas [[Juozapas Girdzijauskas]]. Rimai didina ne tik minties, bet ir fonetinio skambesio grožį. Jie ypač traukia vaikus, mėgstančius ieškoti sąskambių kalboje.
Kūrinyje rimai priklauso nuo [[sintaksė]]s, kurią jie ir patys koreguoja, nuo intonacijos, leksikos. Rimams reikia parinkti žodžius, kurie ne tik vienodai ar panašiai skamba, bet ir gilina kūrinio mintį, turinį, – be šito eilės atrodys nukaltos, dirbtinės ar net kels šypseną („Nukabiną seną kumpį, / Riebų, storą – tarsi klumpę“). Meniškesni yra skirtingų kalbos dalių sąskambiai, o morfologinių formų tapatumas rimus nuskurdina („O gira – saldi be galo, / Eikš, dukrele, užu stalo!“).
Rimai sujungia eilutes į posmą, – vadinasi, atlieka ritminį - kompozicinį vaidmenį.
eilutė 10 ⟶ 12:
Vyriškieji (kirtis pirmuose nuo galo skiemenyse):
:Dėk mamą prie žvaigždės. a
:Dėk
:O gal kas nors pridės a
:(''[[Justinas Marcinkevičius]]'')
Moteriškieji (kirčiuojami antri nuo galo skiemenys):
:Rausvas žiedo pumpurėlis, a
:Iš pavėsio pasikėlęs, a
:Į saulutę kaitrią, šviesią b
:Pro lapus galvutę tiesia. b
:(''[[Vincas Mykolaitis-Putinas]]'')
Daktiliniai (kirtis trečiuose nuo galo skiemenyse):
:Pečiais ir sąžine a
:Griūtis atlaikome. b
:Ir viskas amžina, a
:Ir viskas laikina. b
:(''[[Antanas Miškinis]]'')
Poezijoje daugiausia derinami skirtingų rūšių rimai – taip išvengiama skambesio monotonijos:
:Ant žalio delno pasidėjusi veidelį a
:Čia tyliai miega žemuogė kvapni… b
:Ir draikos it voratinkliai sapnai jos dyvini – b
:Nesutrikdyk jų, eidamas pro šalį. a
:(''[[Vytautė Žilinskaitė]]'')
Neretai rimuojamos tik dvi (dažniausiai antra ir ketvirta) eilutės:
:Snaigės lipdo akis – x
:Tokios didelės, purios. b
:Ant tvorą ir stogą – x
:Baltos sniego kepurės. b
:(''[[Algimantas Baltakis]]'')
Nerimuoti eilėraščiai vadinami baltosiomis eilėmis. Rimai klasifikuojami ir pagal skambesio pobūdį. Skiriami tikslieji ir netikslieji rimai. Jeigu suskamba visi garsai nuo paskutinio kirčio (svarbiausia – nuo kirčiuoto balsio ar dvigarsio) iki eilučių pabaigos – rimai tikslieji (''žydi'' – ''nepavydi'', ''krinta'' – ''švinta'', ''žvaigždės'' – ''pridės'', ''kalnai'' – ''tenai'' ). Jeigu rimuojamose kadencijose yra nesutampančių garsų – rimai netikslieji (''ragą'' – ''dega'', ''atlaikome'' – ''laikina'', ''vėlų'' – ''akmenėlio'', ''švenčiu taip'' – ''močiutė'').
Analizuodami konkrečius eilėraščius, mokslininkai randa ir apytikslių rimų. Apytiksliais laiko rimus, kuriuose garsų neatitikimas nedidelis, neryškus (''žemė'' – ''sutemę'', ''pumpurėlis'' – ''pasikėlęs'').
Rimai, kurių garsų sąskambis tolimas, blankus, vadinami netiksliaisiais instrumentaciniais (''sukaustys'' – ''auštant'', ''didžiausias'' – ''džiaugsmas'', ''kasryt'' – ''skaidri'' ).
Rimavimas – tai rimų sistema kūrinyje, jų kompozicinis išdėstymas. Yra trys pagrindiniai rimavimo būdai: gretutinis (''a a b b''), kryžminis (''a b a b'') ir gaubiamasis (''a b b a'').
[[Kategorija:Poezija]]
[[Kategorija:Fonetika]]
[[bg:Рима]]
[[br:Klotenn]]
[[ca:Rima]]
[[cs:Rým]]
[[cy:Odl]]
[[da:Rim]]
[[de:Reim]]
[[el:Ομοιοκαταληξία]]
[[en:Rhyme]]
[[eo:Rimo]]
[[es:Rima (poesía)]]
[[fa:قافیه]]
[[fr:Rime]]
[[he:חריזה]]
[[hu:Rím]]
[[hy:Հանգ]]
[[io:Rimo]]
[[is:Rím]]
[[it:Rima (linguistica)]]
[[ja:韻文]]
[[ka:რითმა]]
[[ko:압운]]
[[no:Rim]]
[[os:Рифмæ]]
[[pl:Rym]]
[[pt:Rima]]
[[ro:Rimă]]
[[ru:Рифма]]
[[simple:Rhyme]]
[[sk:Rým]]
[[sv:Rim]]
[[uk:Рима]]
[[yi:גראמען]]
[[zh:韻文]]
[[zh-yue:韻文]]
|