21:08, 25 sausio 2010 versija taisyti Internautas (aptarimas \| indėlis) 18 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		21:45, 13 vasario 2010 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai red.,kat.,iw Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{kiti}} {{cleanup}} '''Rimas''' – eilučių galūnių (kadencijų) sąskambis. '''Rimas''' – eilučių galūnių (kadencijų) sąskambis. Rimų vaidmuo eiliuotame kūrinyje ypatingas. „Minties grožio valdovas“, „eilėraščių karalius“, – taip apibūdina rimą lietuvių eilėdaros tyrinėtojas J. Girdzijauskas. Rimai didina ne tik minties, bet ir fonetinio skambesio grožį. Jie ypač traukia vaikus, mėgstančius ieškoti sąskambių kalboje. Rimų vaidmuo eiliuotame kūrinyje ypatingas. „Minties grožio valdovas“, „eilėraščių karalius“, – taip apibūdina rimą lietuvių eilėdaros tyrinėtojas [[Juozapas Girdzijauskas]]. Rimai didina ne tik minties, bet ir fonetinio skambesio grožį. Jie ypač traukia vaikus, mėgstančius ieškoti sąskambių kalboje. Kūrinyje rimai priklauso nuo sintaksės, kurią jie ir patys koreguoja, nuo intonacijos, leksikos. Rimams reikia parinkti žodžius, kurie ne tik vienodai ar panašiai skamba, bet ir gilina kūrinio mintį, turinį, – be šito eilės atrodys nukaltos, dirbtinės ar net kels šypseną („Nukabiną seną kumpį, / Riebų, storą – tarsi klumpę“). Meniškesni yra skirtingų kalbos dalių sąskambiai, o morfologinių formų tapatumas rimus nuskurdina („O gira – saldi be galo, / Eikš, dukrele, užu stalo!“). Kūrinyje rimai priklauso nuo [[sintaksė]]s, kurią jie ir patys koreguoja, nuo intonacijos, leksikos. Rimams reikia parinkti žodžius, kurie ne tik vienodai ar panašiai skamba, bet ir gilina kūrinio mintį, turinį, – be šito eilės atrodys nukaltos, dirbtinės ar net kels šypseną („Nukabiną seną kumpį, / Riebų, storą – tarsi klumpę“). Meniškesni yra skirtingų kalbos dalių sąskambiai, o morfologinių formų tapatumas rimus nuskurdina („O gira – saldi be galo, / Eikš, dukrele, užu stalo!“). Rimai sujungia eilutes į posmą, – vadinasi, atlieka ritminį - kompozicinį vaidmenį. eilutė 10 ⟶ 12: Vyriškieji (kirtis pirmuose nuo galo skiemenyse): :Dėk mamą prie žvaigždės. a :Dėk ~~mamą~~paukštį prie ~~žvaigždės~~dangaus. ab :O gal kas nors pridės a ~~Dėk paukštį~~:Teisybę prie ~~dangaus~~žmogaus. b :(''[[Justinas Marcinkevičius]]'') ~~O gal kas nors pridės a~~ ~~Teisybę prie žmogaus. b~~ ~~(Just. Marcinkevičius)~~ Moteriškieji (kirčiuojami antri nuo galo skiemenys): :Rausvas žiedo pumpurėlis, a :Iš pavėsio pasikėlęs, a ~~Rausvas žiedo pumpurėlis, a~~ :Į saulutę kaitrią, šviesią b :Pro lapus galvutę tiesia. b ~~Iš pavėsio pasikėlęs, a~~ :(''[[Vincas Mykolaitis-Putinas]]'') ~~Į saulutę kaitrią, šviesią b~~ ~~Pro lapus galvutę tiesia. b~~ ~~(V. Mykolaitis-Putinas)~~ Daktiliniai (kirtis trečiuose nuo galo skiemenyse): :Pečiais ir sąžine a :Griūtis atlaikome. b ~~Pečiais ir sąžine a~~ :Ir viskas amžina, a :Ir viskas laikina. b ~~Griūtis atlaikome. b~~ :(''[[Antanas Miškinis]]'') ~~Ir viskas amžina, a~~ ~~Ir viskas laikina. b~~ ~~(A. Miškinis)~~ Poezijoje daugiausia derinami skirtingų rūšių rimai – taip išvengiama skambesio monotonijos: :Ant žalio delno pasidėjusi veidelį a :Čia tyliai miega žemuogė kvapni… b ~~Ant žalio delno pasidėjusi veidelį a~~ :Ir draikos it voratinkliai sapnai jos dyvini – b :Nesutrikdyk jų, eidamas pro šalį. a ~~Čia tyliai miega žemuogė kvapni… b~~ :(''[[Vytautė Žilinskaitė]]'') ~~Ir draikos it voratinkliai sapnai jos dyvini – b~~ ~~Nesutrikdyk jų, eidamas pro šalį. a~~ ~~(V. Žilinskaitė)~~ Neretai rimuojamos tik dvi (dažniausiai antra ir ketvirta) eilutės: :Snaigės lipdo akis – x :Tokios didelės, purios. b :Ant tvorą ir stogą – x :Baltos sniego kepurės. b :(''[[Algimantas Baltakis]]'') Nerimuoti eilėraščiai vadinami baltosiomis eilėmis. Rimai klasifikuojami ir pagal skambesio pobūdį. Skiriami tikslieji ir netikslieji rimai. Jeigu suskamba visi garsai nuo paskutinio kirčio (svarbiausia – nuo kirčiuoto balsio ar dvigarsio) iki eilučių pabaigos – rimai tikslieji (''žydi'' – ''nepavydi'', ''krinta'' – ''švinta'', ''žvaigždės'' – ''pridės'', ''kalnai'' – ''tenai'' ). Jeigu rimuojamose kadencijose yra nesutampančių garsų – rimai netikslieji (''ragą'' – ''dega'', ''atlaikome'' – ''laikina'', ''vėlų'' – ''akmenėlio'', ''švenčiu taip'' – ''močiutė''). ~~Snaigės lipdo akis – x~~ ~~Tokios didelės, purios. b~~ ~~Ant tvorą ir stogą – – x~~ ~~Baltos sniego kepurės. b~~ Analizuodami konkrečius eilėraščius, mokslininkai randa ir apytikslių rimų. Apytiksliais laiko rimus, kuriuose garsų neatitikimas nedidelis, neryškus (''žemė'' – ''sutemę'', ''pumpurėlis'' – ''pasikėlęs''). ~~(A. Baltakis)~~ Rimai, kurių garsų sąskambis tolimas, blankus, vadinami netiksliaisiais instrumentaciniais (''sukaustys'' – ''auštant'', ''didžiausias'' – ''džiaugsmas'', ''kasryt'' – ''skaidri'' ). Nerimuoti eilėraščiai vadinami baltosiomis eilėmis. Rimai klasifikuojami ir pagal skambesio pobūdį. Skiriami tikslieji ir netikslieji rimai. Jeigu suskamba visi garsai nuo paskutinio kirčio (svarbiausia – nuo kirčiuoto balsio ar dvigarsio) iki eilučių pabaigos – rimai tikslieji (žydi – nepavydi, krinta – švinta, žvaigždės – pridės, kalnai – tenai). Jeigu rimuojamose kadencijose yra nesutampančių garsų – rimai netikslieji (ragą – dega, atlaikome – laikina, vėlų – akmenėlio, švenčiu taip – močiutė). Rimavimas – tai rimų sistema kūrinyje, jų kompozicinis išdėstymas. Yra trys pagrindiniai rimavimo būdai: gretutinis (''a a b b''), kryžminis (''a b a b'') ir gaubiamasis (''a b b a''). Analizuodami konkrečius eilėraščius, mokslininkai randa ir apytikslių rimų. Apytiksliais laiko rimus, kuriuose garsų neatitikimas nedidelis, neryškus (žemė – sutemę, pumpurėlis – pasikėlęs). [[Kategorija:Poezija]] ~~Rimai, kurių garsų sąskambis tolimas, blankus, vadinami netiksliaisiais instrumentaciniais (sukaustys – auštant, didžiausias – džiaugsmas, kasryt – skaidri).~~ [[Kategorija:Fonetika]] [[bg:Рима]] ~~Rimavimas – tai rimų sistema kūrinyje, jų kompozicinis išdėstymas. Yra trys pagrindiniai rimavimo būdai: gretutinis (a a b b), kryžminis (a b a b) ir gaubiamasis (a b b a).~~ [[br:Klotenn]] [[ca:Rima]] [[cs:Rým]] [[cy:Odl]] [[da:Rim]] [[de:Reim]] [[el:Ομοιοκαταληξία]] [[en:Rhyme]] [[eo:Rimo]] [[es:Rima (poesía)]] [[fa:قافیه]] [[fr:Rime]] [[he:חריזה]] [[hu:Rím]] [[hy:Հանգ]] [[io:Rimo]] [[is:Rím]] [[it:Rima (linguistica)]] [[ja:韻文]] [[ka:რითმა]] [[ko:압운]] [[no:Rim]] [[os:Рифмæ]] [[pl:Rym]] [[pt:Rima]] [[ro:Rimă]] [[ru:Рифма]] [[simple:Rhyme]] [[sk:Rým]] [[sv:Rim]] [[uk:Рима]] [[yi:גראמען]] [[zh:韻文]] [[zh-yue:韻文]]

Rimas: Skirtumas tarp puslapio versijų