Mariner programa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S {{gcheck}}
Carneyfex (aptarimas | indėlis)
S typo (daug), kabutės
Eilutė 2:
 
[[Image:Atlas Agena with Mariner 1.jpg|thumb|Mariner 1 paleidimas]]
'''Mariner„Mariner“ programa''' – [[JAV]] [[nepilotuojami kosminiai skrydžiai|nepilotuojamų tarplanetinių skrydžių]] programa, skirta [[Marsas (planeta)|Marso]], [[Venera (planeta)|Veneros]] ir [[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus]] tyrimams. Programa tapo pirmająpirmąja, kai kosminiai aparatai pasiekė ir praskriejo šias planetas, bei atliko pirmuosius tyrimus.
 
Iš dešimties paleistų Mariner programos kosminių aparatų, septyni skrydžiai buvo sėkmingi, o trys baigėsi nesėkme. Plantuoti Mariner„Mariner 1111“ ir Mariner„Mariner 1212“ kosminiai aparatai buvo išplėtoti į „[[Voyager 1]]“ ir „[[Voyager 2]]“ ir priskirti Voyager programai. Vėlesni „[[Viking 1]]“ ir „[[Viking 2]]“, skirti nusileisti ant Marso paviršiaus, kosminiai aparatai buvo, nors išplėtoti ir didesni, pagaminti „[[Mariner 9]]“ pagrindu. Kiti, Marinerpagaminti „Mariner“ pagrindu, tačiau paleisti prasidėjus jau „[[Voyager]]“ programai, kosminiai aparatai buvo „[[Magelan]]“ (Veneros tyrimams) ir „[[Galileo]]“ ([[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] tyrimams).
 
==Bendras aprašymas==
 
Visi Mariner„Mariner“ serijos kosminiai aparatai pagamamintipagaminti aštuonkampio korpuso pagrindu, kuriame buvo sumontuota visa elektroninė įranga, o prie jo išorėje buvo prijuntiprijungti kiti komponentai (antenos, kameros, varikliai, saulės elementai ir pan.). VIsiVisi Mariner„Mariner“ aparatai, paleisti vėliau nei [[Mariner 4]] turėjo po 4 saulės elementų baterijų blokus, išskytus „[[Mariner 10]]“, kuris turėjo 2. Visi Mariner„Mariner“, išskyrus „[[Mariner 2]]“ ir „[[Mariner 5]]“, turėjo TV kameras.
 
Pirmieji 5 Mariner„Mariner“ aparatai buvo išvesti į orbitą naudojant Atlas„Atlas-AgenaAgena“ raketas nešėjas, likusieji 5 – Atlas„Atlas-CentaurCentaur“ raketas nešėjas. Vėlesni Mariner„Mariner“ pagrindu pagaminti kosminiai aparatai į orbitą pakelti naudojant Titan„Titan IIIEIIIE“ ir Titan„Titan IVIV“ nepilotuojamas raketas arba Spase„[[Space Shuttle]]“ serijos pilotuojamas daukartinio naudojimo erdvėlaiviais su papildoma įranga.
 
== Mariner 1 ir 2==
 
[[Mariner 1]] buvo ketinama praskristi Venerą. Mariner„Mariner 11“ bandymas paleisti vyko [[1962]] m. [[liepos 22]] d., tačiau buvo sunaikintas, praėjus 5 minutėms nuo pakilimo, kai sutrikus funkcionavimui raketa-nešėja Atlas-Agena nukrypo nuo kurso. [[Mariner 2]] buvo pagamintas kaip Mariner„Mariner 11“ dubleris, paleistas [[1962]] m. [[rugpjūčio 27]] d. Po 3 su puse mėmesio praskriejo Venerą{{A|Vener|a|ą}}. MisinaMisija buvo sėkminga, ir Mariner„Mariner 22“ tapo pirmuoju kosminiu aparatu, praskriejusiu kitą planetą.
* Misijos tikslas: Venerapraskrieti Venerą
* Masė: 203 kg
* Tyrimų įranga (jutikliai): mikrobangų ir infraraudonųjų bangų radiometrai, kosminių dulkių, [[saulės plazma|saulės plazmos]], didelės energijos [[radiacija|radiacijos]], [[magnetinis laukas|magnetinių laukų]].
Eilutė 21:
==Mariner 3 ir 4==
 
[[Mariner 3]] ir [[Mariner 4]] – kosminiai aparatai skirti Marsą tirti, jį praskriejant. Mariner„Mariner 33“ buvo prarastas paleidimo metu, kai kosminio aparato priekinės dalies apvalkalas buvo pažeistas. Jo "dvynys" Mariner„Mariner 44“ buvo paleistas [[1964]] m. [[lapkričio 28]] d., pirmasis sėkmingai praskrido Marsą{{A|Mars|as|ą}} ir atsiuntė pirmuosius jo vaizdus, darytus iš palyginti artimoaartimo atstumo.
* Misijos tikslas: praskrieti Marsą
* Masė: 261 kg
Eilutė 28:
==Mariner 5==
 
[[Mariner 5]] kosminis aparatas į Venerą paleistas [[1967]] m. [[birželio 14]] d. ir prie jos priskrido 1967 m. spalį. Buvo aprūpintas eksperimetų įranga Veneros atmosferai tirti radijo bangomis, jos spindesiui analizuoti, taip pat saulės dalelės ir magnetinio lauko nepastovumui aplink planetą fiksuoti.
* Misijos tikslas: praskrtieti Venerą.
* Masė: 245 kg
Eilutė 35:
==Mariner 6 ir 7==
 
[[Mariner 6]] ir [[Mariner 7]] buvo identiški, skirti misijai į Marsą. Mariner„Mariner 66“ paleistas [[1969]] m. [[vasario 24]] d., paskui jį sekęs Mariner„Mariner 77“ – 1969 m. [[kovo 27]] d. Jie praskrido virš Marso pusiaujo ir šiaurinio pusrutulio.
* Misijos tikslas: praskristi Marsą.
* Masė: 413 kg
Eilutė 43:
 
[[Image:Atlas I-CENTAUR.jpg|thumb|230px|right|Mariner 9 paleidimas]]
[[Mariner 8]] ir [[Mariner]] 9]]“ buvo identiški įrenginiai, skirti Marso paviršiaus tyrimams bei fotografavimui vienu metu, bet Mariner„Mariner 88“ buvo prarastas dėl paleidimo įrenginio gedimo. Jo identiškas "komandos draugas" Mariner„Mariner 99“, paleistas [[1971]] m. gegužės mėn., tapo pirmuoju [[dirbtinis palydovas|dirbtiniu Marso palydovu]]. Jis į Marso orbitą įskriejo 1971 m. lapkričio mėn., pradėjo fotografuoti paviršių ir analizuoti atmosferą, naudojant infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių įrangą.
* Misijos tikslas: Marso orbita
* Masė: 998 kg
Eilutė 50:
==Mariner 10==
 
[[Mariner 10]] kosminis aparatas paleistas [[1973]] m. [[lapkričio 3]] d., buvo pirmasis, panaudojęs planetų gravitacijos jėgas, pakeičiant skrydžio trajektoriją{{A|trajektorij|a|ą}}. Patekus į Veneros gravitacijos{{A|gravitacij|a|os}} zoną, Mariner 10 skriejimo trajetorija buvo šiek tiek pakoreguota taitaip, kad jis nuskrietų iki Merkurijaus. Tai taip pat pirmasis kosminis aparatas, praskriejęs nedidliunedideliu atstumu pro dvi planetas ir primasispirmasis, ir kol kas vienintelis, nufotografavęs Merkurijų iš palyginti nedidelio atstumo.
* Misijos tikslas: praskrieti Venerą ir Merkurijų.
* Masė: 443 kg