Kinijos Liaudies Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
Nuo pat pradžių Mao siekė įsteigti efektyvią ir visą šalį apimančią valdžios struktūrą. Galia buvo padalinta tarp trijų atšakų: [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]], formalių vietinės valdžios vienetų ir [[Ginkluotosios pajėgos|armijos]]. Komunistų partija stipriai augo ir [[1950]] m. pabaigoje jai priklausė virš 5,8 mln. žmonių. Jos nariai užėmė svarbiausius postus valdžioje, [[teismas|teismuose]], [[Švietimo sistema|švietimo sistemoje]] ir armijoje. Regioniniai partijos padaliniai buvo koordinuojami [[Kinijos komunistų partijos Centro komitetas|centrinio komiteto]].
 
Mao ypatingai pabrėžė [[Klasių kova|klasių kovą]] ir vykdė įvairias kampanijas prieš buvusius žemvaldžius ir kapitalistus. [[1950]] m. pabaigoje buvo sustabdyta užsienio kompanijų veikla ir užsienio investicijos, buvo vykdomos prieš kitų šalių piliečius nukreiptos akcijos, privertusios juos palikti Kiniją. [[1951]] m. vasarą pradėti reidai prieš galimus vidaus sukilėlius (daugiausiai žmones, kurie pilietinio karo metu palaikė [[Guomindanas|Guomindaną]]), o tų pačių metų gale ir [[1952]] m. pradžioje - atitinkamai kampanijos [[Anti-trys ir Anti-penki kampanijos|Anti-trys ir Anti-penki]] (kin. 三反五反, Sān fǎn-Wǔ fǎn). Anti-trys buvo nukreipta prieš Komunistų partijos narius ir biurokratus, o Anti-penki - prieš [[buržuazija|buržuaziją]]: verslininkus, stambesnius žemvaldžius.<ref>Jonathan D. Spence. The search for modern China. Norton, 1991. 514-540 psl.</ref>
 
[[1950]] m. spalį Kinija įsiveržė į [[Tibetas|Tibetą]] ir per metus jį visiškai užėmė. Tuo pat metu šalis įsitraukė ir į [[Korėjos karas|Korėjos karą]], palaikydama [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] pusę.
 
Po Mao Dzeduno mirties prasidėjo kova dėl valdžios tarp [[Keturių gauja|Keturių gaujos]], [[Hua Guofeng]] ir Den Siaopino, kuris išmanevravo tarp kovojančių grupių ir 1980 m. tapo Kinijos lyderiu. 11-ojo Kinijos komunistų partijos kongreso 3-iame plenume Den Siaopinas paskelbė apie [[Kinijos ekonomikos reforma|ekonominių reformų ir atvirumo]] planus, kurie pradėti įgyvendinti dekolektyvizuojant kaimą, vykdant pramonės reformas decentralizuojant vyriausybės vaidmenį pramonės sektoriuje.
 
== Literatūra ==
* Jonathan D. Spence. The search for modern China. Norton, 1991.
== Išnašos ==
{{reflist}}
 
 
4 644

pakeitimai