Kinijos Liaudies Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: th:ประวัติศาสตร์สาธารณรัฐประชาชนจีน |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Kinijos_istorija}}
'''Kinijos Liaudies Respublikos istorija''' prasidėjo [[1949]] m. [[spalio 1]] d., kai [[Mao Dzedunas]] Tiananmenio aikštėje paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimą ir tęsiasi iki šių dienų.
== Socializmo kūrimas Mao Dzeduno valdymo laikotarpiu (1949-1976) ==
===Ankstyvasis laikotarpis (1949-1957)===
[[Kinijos pilietinis karas|Kinijos pilietiniam karui]] pasibaigus Mao Dzeduno vadovaujamų komunistų pergale prieš [[Čiang Kaišekas|Čiang Kaišeko]] vadovaujamą [[Guomindanas|Guomindaną]], kuris pasitraukė į [[Taivanas|Taivaną]], 1949 m. spalio 1 d. Mao paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Pirmasis Mao tikslas buvo totalus žemės valdymo sistemos pakeitimas vykdant radikalią žemės reformą. Senoji feodalinė Kinijos žemės valdymo sistema, kai žemė priklausė stambiems žemvaldžiams, buvo pakeista ir žemė tolygiau perdalinta ir paskirstyta mažiau turtingiems valstiečiams. Mao ypatingai pabrėžė [[Klasių kova|klasių kovą]] ir [[1953]] m. pradėjo įvairias kampanijas prieš buvusius žemvaldžius ir kapitalistus. Buvo atsisakyta užsienio investicijų.▼
▲[[Kinijos pilietinis karas|Kinijos pilietiniam karui]] pasibaigus Mao Dzeduno vadovaujamų komunistų pergale prieš [[Čiang Kaišekas|Čiang Kaišeko]] vadovaujamą [[Guomindanas|Guomindaną]], kuris pasitraukė į [[Taivanas|Taivaną]], 1949 m. spalio 1 d. Mao paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą.
Naujosios kaimo politikos pagrindą sudarė gana radikali žemės reforma, kuria buvo siekiama užsitikrinti didžiosios dalies Kinijos gyventojų palaikymą. Senoji feodalinė Kinijos žemės valdymo sistema, kai žemė priklausė stambiems žemvaldžiams, buvo pakeista, žemė tolygiau perdalinta ir paskirstyta mažiau turtingiems valstiečiams. Manoma, jog turtingesni žemvaldžiai neteko apie 40% prieš tai turėtų plotų, o ją gavusiems (apie 60% visų kaimo gyventojų) teko vidutiniškai nuo 6 iki 20 [[aras|arų]] papildomos žemės. Žemės reforma buvo naudinga ir daugumai moterų, kurios įgavo teisę būti žemės savininkėmis.
Tuo tarpu miestuose buvo stengiamąsi išvengti sukilimų prieš naująją tvarką, atgaivinti industriją, skatinti [[Profesinė sąjunga|profesinių sąjungų]] kūrimąsi. Gyventojų palaikymo siekta naudojant [[propaganda|propagandą]] per [[laikraštis|laikraščius]], [[teatras|teatrus]], [[radijas|radiją]], viešus susibūrimus ir pan. Didesniuose miestuose buvo steigiami komitetai, kurie sprendė politines, saugumo ir švietimo problemas, taip pat kuriamas vietinėmis problemomis (švaros, žmonių sveikatos, bendros tvarkos palaikymu) užsiimantis gatvių komitetų tinklas. Su jų pagalba pradėta kova prieš [[prostitucija|prostituciją]] ir [[opijus|opijaus]] vartojimą.
Nuo pat pradžių Mao siekė įsteigti efektyvią ir visą šalį apimančią valdžios struktūrą. Galia buvo padalinta tarp trijų atšakų: [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]], formalių vietinės valdžios vienetų ir [[Ginkluotosios pajėgos|armijos]]. Komunistų partija stipriai augo ir [[1950]] m. pabaigoje jai priklausė virš 5,8 mln. žmonių. Jos nariai užėmė svarbiausius postus valdžioje, [[teismas|teismuose]], [[Švietimo sistema|švietimo sistemoje]] ir armijoje. Regioniniai partijos padaliniai buvo koordinuojami [[Kinijos komunistų partijos Centro komitetas|centrinio komiteto]].
Mao ypatingai pabrėžė [[Klasių kova|klasių kovą]] ir vykdė įvairias kampanijas prieš buvusius žemvaldžius ir kapitalistus. [[1950]] m. pabaigoje buvo sustabdyta užsienio kompanijų veikla ir užsienio investicijos, buvo vykdomos prieš kitų šalių piliečius nukreiptos akcijos, privertusios juos palikti Kiniją. [[1951]] m. vasarą pradėti reidai prieš galimus vidaus sukilėlius (daugiausiai žmones, kurie pilietinio karo metu palaikė [[Guomindanas|Guomindaną]]), o tų pačių metų gale ir [[1952]] m. pradžioje - atitinkamai kampanijos [[Anti-trys ir Anti-penki kampanijos|Anti-trys ir Anti-penki]] (kin. 三反五反, Sān fǎn-Wǔ fǎn). Anti-trys buvo nukreipta prieš Komunistų partijos narius ir biurokratus, o Anti-penki - prieš [[buržuazija|buržuaziją]]: verslininkus, stambesnius žemvaldžius.
[[1950]] m. spalį Kinija įsiveržė į [[Tibetas|Tibetą]] ir per metus jį visiškai užėmė. Tuo pat metu šalis įsitraukė ir į [[Korėjos karas|Korėjos karą]], palaikydama [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] pusę.
===Didysis šuolis===
{{main|Didysis šuolis}}
Mao tikėjo, kad [[socializmas]] nugalės visas kitas ideologijas ir po Pirmojo penkmečio plano, kuris rėmėsi sovietine centralizuotai kontroliuojamos ekonomikos sistema, 1957 m. nusprendė imtis ambicingo [[Didysis šuolis|Didžiojo šuolio]] projekto, kurios dalimi buvo masinė kolektyvizacija. Projektas baigėsi visiška nesėkme, prie prasto ekonomikos planavimo ir administravimo prisidėjus blogiems orams prasidėjo [[badas]], kurio metu mirė virš 20 milijonų kinų. Mao nesėkmė su Didžiuoju šuoliu sumažino jo valdžią vyriausybėje, kurioje administracinius klausimus perėmė [[Liu Shaoqi]] ir [[Den Siaopinas]] (''Deng Xiaoping'').
===Kultūrinė revoliucija===
{{main|Kultūrinė revoliucija}}
Siekdamas įtvirtinti socialistinę ideologiją ir atsikratyti „senųjų elementų“, taip pat sustiprinti savo politinę padėtį, Mao [[1967]] m. pradėjo [[Kultūrinė revoliucija|Kultūrinę revoliuciją]]. Kampanija persmelkė visus kinų gyvenimo aspektus. [[Raudonieji sargybiniai]] terorizavo gyventojus, nes daugybė paprastų piliečių buvo paskelbti kontrrevoliucionieriais. Praktiškai buvo sužlugdytas švietimas ir viešasis transportas. Vykdyti politinių lyderių, įskaitant Liu Shaoqi ir Den Siaopiną, kurie buvo paskelbti palaikančiais kapitalizmą, valymai. Kampanija nepasibaigė iki pat Mao mirties 1976 m.
eilutė 17 ⟶ 36:
Po Mao Dzeduno mirties prasidėjo kova dėl valdžios tarp [[Keturių gauja|Keturių gaujos]], [[Hua Guofeng]] ir Den Siaopino, kuris išmanevravo tarp kovojančių grupių ir 1980 m. tapo Kinijos lyderiu. 11-ojo Kinijos komunistų partijos kongreso 3-iame plenume Den Siaopinas paskelbė apie [[Kinijos ekonomikos reforma|ekonominių reformų ir atvirumo]] planus, kurie pradėti įgyvendinti dekolektyvizuojant kaimą, vykdant pramonės reformas decentralizuojant vyriausybės vaidmenį pramonės sektoriuje.
== Literatūra ==
* Jonathan D. Spence. The search for modern China. Norton, 1991.
{{Kinija-stub}}
| |||