|
'''Klaipedoja yra baudziava ten kiekviena vakara motcarto gatveje yvyksta pamaldos kurias atlieka buves ispanijos miesto karalius!
'''Baudžiava''' – įteisinta [[feodalas|feodalo]] galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keistį šeimininką, keltis gyventį į miestą. Įvairiose šalyse galiojo ir papildomi valstiečių teisių apribojimai (senjoro teisė į valstiečio palikimą, vad. pirmosios nakties teisė, senjoro teisė bausti valstietį).
Baudžiava Europoje išsivystė ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s, kai vergai tapo [[libertinai]]s, suteikus jiems dalinę laisvę, o laisviesiems bendruomeninikams apribota dalis teisių. VII-IX a. Vidurio ir Vakarų Europoje valstiečių priklausomybė nuo senjorų buvo paveldima, daugiausiai baudžiauninkų buvo [[Prancūzija|Prancūzijoje]], tuo tarpu [[Skandinavija|Skandinavijoje]] ([[Švedija|Švedijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]]) jų nebuvo visai. Vyravo dviejų rūšių renta – [[činšas]] (duoklė [[pinigai]]s) bei natūrinė [[duoklė]].
[[Rytų Europa|Rytų Europoje]], skirtingai nei [[Vakarų Europa|Vakarų]], baudžiava susieta su priverstiniu darbu – [[lažas|lažu]]. Rytų ir [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]] vyraujančia ūkiniu santykiu forma baudžiava tapo XIV-XV a., tuo tarpu Vakarų Europoje baudžiava jau nyko (galutinai išnyko XV-XVIII a.). Daugelyje Rytų Europos šalių XVIII a. dauguma valstiečių buvo baudžiauninkais, lažas padidintas iki 6 vieno darbingo šeimos nario dienų per savaitę, panaikintos beveik visos valstiečių asmens teisės.
XVIII-XIX a. Rytų Europoje baudžiava pradėta naikinti, [[1781]] m. panaikinta [[Čekija|Čekijoje]], [[1785]] m. – [[Vengrija|Vengrijoje]], [[1788]] m. – [[Danija|Danijoje]], per [[Napoleono karai|Napoleono karus]] daugelyje [[Vokietija|Vokietijos]] valstybių, [[1861]] m. – [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], [[1864]] m. – [[Rumunija|Rumunijoje]].
[[Azija|Azijoje]] nebuvo paplitusi, išskyrus [[Japonija|Japonijoje]] ir [[Iranas|Irane]] buvusias baudžiavos apraiškas.
== Lietuvoje ==
Lietuvoje baudžiavos užuomazgų ėmė rastis greičiausiai jau X-XII a., klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams. Tada feodalui pavaldžiais valstiečiais tapdavo daugiausia nuosavybę praradę [[kaimynai]], [[įsikeitėliai]] ir vad. ''bandą'' (feodalo žemės sklypelį) gavę buvę ''bernai'' (patriarchaliniai vergai). XII-XV a. didieji kunigaikščiai [[Bajorai (luomas)|bajorams]] už karo tarnybą dalino valstiečius su ūkiais – vad. [[veldamai|veldamus]]; [[1413]] m. [[Horodlės privilegija]] įtvirtinus bajorų teisę be išlygų valdyti iš valdovo gautus veldamus, iki XV a. vidurio beveik visi veldamai buvo paversti baudžiauninkais, arba „tėvoniškiais valstiečiais“. Oficialiai baudžiavą Lietuvoje įteisino [[Kazimieras]] [[1447]] metais.
Vėlesnės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinama renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. [[Valakų reforma]] galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sudarė jau daugiau nei pusę visų etninės Lietuvos valstiečių.
XVIII a. pabaigoje kai kurie bajorai mėgino vykdyti reformas, kuriomis mėginta derinti baudžiavą su rinkos ekonomikos santykiais, naikino lažą bei didino asmenines valstiečių teises, gausėjo raginimų visiškai naikinti baudžiavą. Tačiau [[1795]] m. prijungus didžiąją dalį Lietuvos prie Rusijos imperijos, baudžiava pasunkėjo. Pradėta pardavinėti valstiečius be žemės, įvesta revizinio asmens bei rekrutų prievolės. XVIII a. pradžioje dalis dvarininkų siūlė paleisti valstiečius iš baudžiavos, nesuteikiant žemės, tačiau carinė valdžia tam griežtai nepritarė. [[1861]] m. [[Baudžiavos panaikinimo reforma]] baudžiava pradėta naikinti, per [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimą]] naikinta radikaliau. Valstiečiams panaikintos tiesioginės prievolės, daliai laisvųjų žmonių suteikta teisė išpirkti žemę.
[[Užnemunė]]je, kuri po padalijimų iki Napoleono karų priklausė [[Prūsija]]i, baudžiava panaikinta [[1807]] m., valstiečiai turėjo išpirkti žemę. [[1864]] m. dėl sukilimo žemė pripažinta valstiečių nuosavybe, panaikinti nesumokėti mokesčiai, taip pat žemės gavo bežemiai valstiečiai, bet tuo pačiu beveik dvigubai padidinti mokesčiai.
[[Palanga|Palangos]] valsčiuje, kuris nuo [[1819]] m. priklausė [[Kuršas|Kuršo]] gubernijai, baudžiava pradėta naikinti po [[1819]] m.
[[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] baudžiavos pradžia – XIII a., kai [[Teutonų ordinas|kryžiuočiai]] baudžiauninkais pavertė [[kuršiai|kuršius]] ir [[lietuviai|lietuvius]]. Po [[1525]]–[[1528]] m. sukilimo baudžiauninkais paversta ir nemažai laisvųjų ar pusiau laisvųjų valstiečių. [[Lietuvninkai|Lietuvininkų]] bei [[vokiečiai|vokiečių]] teisės skyrėsi – lietuviai daugiausiai buvo lažininkai, o vokiečiai – činšininkai, turintys asmeninę laisvę. Baudžiava pradėta naikinti XVIII a., pilnai panaikinta [[1807]] m.
[[Kategorija:Lietuvos istorija]]
[[Kategorija:Feodalizmas]]
[[an:Señoría]]
[[ar:قنانة]]
[[ca:Serf]]
[[cs:Nevolnictví]]
[[cy:Taeog]]
[[da:Livegenskab]]
[[de:Leibeigenschaft]]
[[en:Serfdom]]
[[eo:Servuteco]]
[[es:Siervo]]
[[et:Pärisorjus]]
[[fa:رعیتداری]]
[[fi:Maaorjuus]]
[[fr:Servage]]
[[gl:Servidume]]
[[he:צמיתות]]
[[hr:Kmetstvo]]
[[hu:Jobbágy]]
[[hy:Ճորտություն]]
[[it:Servitù della gleba]]
[[ja:農奴制]]
[[lb:Leifeegeschaft]]
[[nl:Horigheid]]
[[nn:Liveigenskap]]
[[no:Livegenskap]]
[[pl:Pańszczyzna]]
[[pt:Servidão]]
[[ro:Iobăgie]]
[[ru:Крепостное право]]
[[sh:Kmetstvo]]
[[simple:Serfdom]]
[[sl:Tlačanstvo]]
[[sr:Кметство]]
[[sv:Livegenskap]]
[[th:ระบบมาเนอร์]]
[[tr:Serf]]
[[uk:Кріпосне право]]
[[zh:農奴制]]
| 