Kauno meno mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+ |
+ |
||
Eilutė 1:
{{coord|54|54|03|N|23|54|02|E|type:landmark|display=title}}
{{Mokykla
'''Kauno meno mokykla''' ('''KMM''') – [[dailė]]s mokykla, veikusi [[1922]]–[[1940]] m. [[Kaunas|Kaune]]. Vienintelė tuo metu dailės mokykla [[Lietuva|Lietuvoje]].▼
|mokykla = {{PAGENAME}}
|direktorė =
|skaičius = 120 ([[1932]] m.)
|data = 1922
|laidos =
|darbuotojai =
|pav =
|vieta = [[Kaunas]], <br>A.Mackevičiaus g. 27
|emblema =
}}
▲'''Kauno meno mokykla''' ('''KMM''') – [[dailė]]s mokykla, veikusi [[1922]]–[[1940]] m
== Istorija ==
[[1918]] m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę susirūpinta savos meno mokyklos steigimu. [[1922]] m. pradžioje paruoštas Lietuvos meno mokyklos įstatymo projektas, [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] priimtas ir paskelbtas „Vyriausybės žiniose“. <ref>[[Vyriausybės žinios]], 1922 m. liepos 21 d., Nr. 97. - 3 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25134]</ref> Mokykla įkurta 1922 m. [[birželio 27]] d. dailininko [[Justinas Vienožinskis|Justino Vienožinskio]] iniciatyva, perorganizavus Aukštuosius piešimo kursus (veikė [[1920]]–1922 m.).
1922–[[1929]] m. mokykla turėjo savivaldą, vadinta Lietuvos meno mokykla. Mokytojų taryba rinko direktorių ir mokytojus, juos tvirtino švietimo ministras. Po 1929 m. kilusio streiko patvirtintas naujas meno mokyklos statutas. Pagal jį direktorius buvo skiriamas prezidento, mokytojai – švietimo ministro. Mokykla pavadinta Kauno meno mokykla. <ref>Vyriausybė žinios, 1929 m. gegužės 6 d., Nr. 298. - 1-3 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25299]</ref>
Meno mokykla turėjo Parengiamąjį (iki 1929 m.), Bendrojo lavinimo ir Specialųjį skyrius. Bendrojo lavinimo skyrius rengė piešimo mokytojus gimnazijoms (4 metų studijos), Specialusis – dailininkus (2 metų). Specialiajame skyriuje dėstyta [[tapyba]] (nuo 1922 m.), [[grafika]] ir [[skulptūra]] (nuo [[1926]] m.), dekoratyvinė tapyba (nuo 1929 m.), dailioji [[keramika]] (nuo [[1931]] m.).▼
▲Meno mokykla turėjo Parengiamąjį (iki 1929 m.), Bendrojo lavinimo ir Specialųjį skyrius. Bendrojo lavinimo skyrius rengė piešimo mokytojus gimnazijoms (4 metų studijos), Specialusis – dailininkus (2 metų studijos). Specialiajame skyriuje dėstyta [[tapyba]] (nuo 1922 m.), [[grafika]] ir [[skulptūra]] (nuo [[1926]] m.), dekoratyvinė tapyba (nuo 1929 m.), dailioji [[keramika]] (nuo [[1931]] m.).
Mokykloje plėtoti realistinės kūrybos metodai, puoselėtas nacionalinės dailės tradicijos. 1926 m. veikė visuomeninės kultūrinės organizacijos „Tulpė“, „Trys skydai“, [[1934]] m. išleistas almanachas „Žingsnis“. Nuo [[1938]] m. veikė dailės kūrinių muziejus. Dėstytojai ir studentai dalyvavo dailės draugijų veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Mokykloje mokėsi žymūs Lietuvos menininkai: [[Petras Aleksandravičius]], [[Robertas Antinis (1898)|Robertas Antinis]], [[Vincas Grybas]], [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Marcė Katiliūtė]], [[Mykolas Labuckas]], [[Jonas Mikėnas]], [[Viktoras Petravičius]], [[Bronius Pundzius]], [[Antanas Samuolis]], [[
Žymesni dėstytojai: [[Vladas Didžiokas]], [[Mstislavas Dobužinskis]], [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Adomas Galdikas]], [[Jonas Janulis]], [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Petras Kalpokas]], [[Rimtas Kalpokas]], Jonas Mikėnas, [[Vaclovas Miknevičius]], [[Kajetonas Sklėrius]], [[Jonas Šileika]], Stasys Ušinskas, [[Adomas Varnas]], [[Juozas Zikaras]], [[Antanas Žmuidzinavičius]] ir kt. <ref>{{VLE|9|- 619|
1939 m. [[rugsėjo 1]] d. Kauno meno mokyklai suteiktos aukštosios dailės mokyklos teisės. Pagal 1940 m. [[gegužės 15]] d. [[Ketvirtasis Seimas|Seimo]] priimtą naują Dailės mokyklų įstatymą Kauno meno mokykla ir [[VU|Stepono Batoro universiteto]] Dailės fakultetas reorganizuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus grynosios dailės mokyklą. <ref>Vyriausybės žinios, 1940 m. gegužės 25 d., Nr. 706. - 355-356 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24687]</ref> Abi šios mokyklos turėjo tas pačias aukštųjų mokyklų teises ir programą, numatytą tuo pačiu įstatymu. Pirmuoju Kauno taikomosios dailės mokyklos direktoriumi paskirtas [[Adomas Smetona]].▼
▲Žymesni dėstytojai: [[Vladas Didžiokas]], [[Mstislavas Dobužinskis]], [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Adomas Galdikas]], [[Jonas Janulis]], [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Petras Kalpokas]], Jonas Mikėnas, [[Vaclovas Miknevičius]], [[Kajetonas Sklėrius]], [[Jonas Šileika]], Stasys Ušinskas, [[Adomas Varnas]], [[Juozas Zikaras]], [[Antanas Žmuidzinavičius]] ir kt.<ref>{{VLE|9|619|[[Irena Dobrovolskaitė]]|Kauno meno mokykla}}</ref>
[[1941]] m. [[birželio 5]] d. sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus grynosios dailės mokykla – [[Vilniaus dailės akademija]]. [[1944]] m. [[gruodžio 7]] d. atkurtoji Vilniaus dailės akademija perorganizuota į Vilniaus valstybinį dailės institutą. [[1951]] m. [[SSRS]] aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu Kauno ir Vilniaus dailės institutai sujungti į vieną LSSR valstybinį dailės institutą Vilniuje.▼
▲1939 m. Kauno meno mokyklai suteiktos aukštosios dailės mokyklos teisės. Pagal 1940 m. [[gegužės 15]] d. [[Ketvirtasis Seimas|Seimo]] priimtą naują Dailės mokyklų įstatymą Kauno meno mokykla ir [[VU|Stepono Batoro universiteto]] Dailės fakultetas reorganizuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą. Pirmuoju Kauno taikomosios dailės mokyklos direktoriumi paskirtas [[Adomas Smetona]].
1951 m. į Ąžuolų kalną perkelta Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla, [[1954]] m. pavadinta [[Stepas Žukas|Stepo Žuko]] vardu. [[1959]]–[[1989]] m. Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikumas. 1989 m. technikumas tapo Kauno aukštesniąja meno mokykla. [[2001]] m. [[rugpjūčio 24]] d. mokykla integruota į [[Kauno kolegija|Kauno kolegiją]] ir pavadinta Justino Vienožinskio menų studijų centru, vėliau – Justino Vienožinskio menų fakultetu. <ref>http://www.kauko.lt/kolegija.php?id=256</ref>
▲[[1941]] m. [[birželio 5]] d. sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – [[Vilniaus dailės akademija]]. [[1944]] m. [[gruodžio 7]] d. atkurtoji Vilniaus dailės akademija perorganizuota į Vilniaus valstybinį dailės institutą. [[1951]] m. [[SSRS]] aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu Kauno ir Vilniaus dailės institutai sujungti į vieną LSSR valstybinį dailės institutą Vilniuje.
== Pastatų kompleksas ==
Meno mokykla ir laikinoji [[Čiurlionis|M.K.Čiurlionio]] galerija pastatyta buvusio [[Kauno tvirtovė]]s
=== Meno mokykla ===
Meno mokyklos rūmai pastatyti 1922–1923 m. Lietuvių meno kūrėjų draugijos ir dailininko J.Vienožinskio iniciatyva. Projektą paruošė architektas [[Vladimiras Dubeneckis]]. Oficialus atidarymas įvyko 1922 m. [[balandžio 11]] d. Rūmuose buvo studijos, biblioteka, paskaitų salė, mokytojų kambarys, kooperatyvas, mansardoje – atelje patalpos mokytojams. [[1928]] m. rytinėje mokyklos pusėje pristatytos keramikos dirbtuvės.
Mokyklos sienoms mūryti naudotos sugriuvusių [[Freda|Fredos]] priemiesčio namų plytos. Pamatai iš akmenų ir betono. Perdangos medinės. Grindys lentų, antrojo aukšto koridoriuje – parketinės. Stogas dengtas skarda. Pastatas dviejų aukštų su mansarda. Antrojo aukšto pietinėje pusėje yra aula. Į bendrą galinio fasado kompoziciją įjungtas nedidelis keramikos dirbtuvių korpusas ir arkinė sienutė su pelėda.
eilutė 27 ⟶ 43:
[[1969]] m. šiaurinėje sklypo dalyje pasatytas gamybinių dirbtuvių korpusas, pagalbiniai trobesiai.
[[2005]]–[[2008]] m. atlikta mokyklos pastato rekonstrukcija. <ref>http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=2110</ref>
=== Laikinoji galerija ===
M.K.Čiurlionio kūrinių laikinoji galerija veikė 1925–[[1936]] m. Iš [[Maskva|Maskvos]] į Kauną 1920 m. [[rugpjūčio 1]] d. [[Valerija Čiurlionytė-Karužienė|Valerijos Čiurlionytės-Karužienės]] parvežti M.K.Čiurlionio kūriniai. Jų saugojimui nuspręsta pastatyti laikinąją galeriją. 1924 m. statybai iš [[Lietuvos valstybės biudžetas|valstybės biudžeto]] skirta 19 000 litų. Projekto autorius V.Dubeneckis, statybos organizatorius ir ilgametis direktorius dailininkas [[Paulius Galaunė]].
1925 m. [[rugsėjo 24]]-29 d. dar nebaigtuose rūmuose atidaryta Čiurlionio 50-osioms gimimo metinėms skirta jo kūrinių paroda. 1925 m. [[gruodžio 13]] d. įvyko dailės galerijos atidarymas. <ref>Per 10 metų 40.000 lankytojų // [[Lietuvos aidas]], 1935 m. gruodžio 5 d., Nr. 311 (2574)
Pastato pamatai betoniniai, sienos sumūrytos iš
=== Paveldo objektas ===
[[
== Direktoriai ==
*
*1925–1929 m. Kajetonas Sklėrius
*
*
== Šaltiniai ==
eilutė 49 ⟶ 65:
== Literatūra ==
* Apolonija Valiuškevičiūtė. Kauno meno mokykla. - V.:
* Apolonija Valiuškevičiūtė. Kauno dailės institutas (1940-2000), antroji knyga. - K.: Jono Petronio leidykla, 2002. - 581
* Dalia Ramonienė. Kauno meno mokyklos mokinių sąvadas. - V.:
* Modernios Lietuvos dailės ištakos: Kauno meno mokykla (sud. Raimonda Kogelytė-Simanaitienė) - V.: VDA leidykla, 2008. - 183 p. - ISBN 978-9955-85-416-6
[[Kategorija:Lietuvos meno mokyklos]]
|