00:28, 21 sausio 2010 versija taisyti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai + ← Prieš tai darytas keitimas		18:27, 5 vasario 2010 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai + Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{coord\|54\|54\|03\|N\|23\|54\|02\|E\|type:landmark\|display=title}} {{Mokykla '''Kauno meno mokykla''' ('''KMM''') – [[dailė]]s mokykla, veikusi [[1922]]–[[1940]] m. [[Kaunas\|Kaune]]. Vienintelė tuo metu dailės mokykla [[Lietuva\|Lietuvoje]].▼ \|mokykla = {{PAGENAME}} \|direktorė = \|skaičius = 120 ([[1932]] m.) \|data = 1922 \|laidos = \|darbuotojai = \|pav = \|vieta = [[Kaunas]], <br>A.Mackevičiaus g. 27 \|emblema = }} ▲'''Kauno meno mokykla''' ('''KMM''') – [[dailė]]s mokykla, veikusi [[1922]]–[[1940]] m~~. [[Kaunas\|Kaune]]~~. Vienintelė tuo metu dailės mokykla [[Lietuva\|Lietuvoje]]. == Istorija == [[1918]] m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę susirūpinta savos meno mokyklos steigimu. [[1922]] m. pradžioje paruoštas Lietuvos meno mokyklos įstatymo projektas, [[Steigiamasis Seimas\|Steigiamojo Seimo]] priimtas ir paskelbtas „Vyriausybės žiniose“. <ref>[[Vyriausybės žinios]], 1922 m. liepos 21 d., Nr. 97. - 3 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25134]</ref> Mokykla įkurta 1922 m. [[birželio 27]] d. dailininko [[Justinas Vienožinskis\|Justino Vienožinskio]] iniciatyva, perorganizavus Aukštuosius piešimo kursus (veikė [[1920]]–1922 m.). Įkurta 1922 m. [[birželio 27]] d. [[Justinas Vienožinskis\|Justino Vienožinskio]] iniciatyva, perorganizavus Aukštuosius piešimo kursus (veikė [[1920]]–1922 m.). 1922–[[1929]] m. mokykla turėjo savivaldą, vadinta Lietuvos meno mokykla, po 1929 m. reformos – Kauno aukštesniąja meno mokykla (tapo pavaldi Švietimo ministerijai), [[1939]]–[[1940]] m. – Kauno aukštąja meno mokykla. 1922–[[1929]] m. mokykla turėjo savivaldą, vadinta Lietuvos meno mokykla. Mokytojų taryba rinko direktorių ir mokytojus, juos tvirtino švietimo ministras. Po 1929 m. kilusio streiko patvirtintas naujas meno mokyklos statutas. Pagal jį direktorius buvo skiriamas prezidento, mokytojai – švietimo ministro. Mokykla pavadinta Kauno meno mokykla. <ref>Vyriausybė žinios, 1929 m. gegužės 6 d., Nr. 298. - 1-3 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25299]</ref> Meno mokykla turėjo Parengiamąjį (iki 1929 m.), Bendrojo lavinimo ir Specialųjį skyrius. Bendrojo lavinimo skyrius rengė piešimo mokytojus gimnazijoms (4 metų studijos), Specialusis – dailininkus (2 metų). Specialiajame skyriuje dėstyta [[tapyba]] (nuo 1922 m.), [[grafika]] ir [[skulptūra]] (nuo [[1926]] m.), dekoratyvinė tapyba (nuo 1929 m.), dailioji [[keramika]] (nuo [[1931]] m.).▼ ▲Meno mokykla turėjo Parengiamąjį (iki 1929 m.), Bendrojo lavinimo ir Specialųjį skyrius. Bendrojo lavinimo skyrius rengė piešimo mokytojus gimnazijoms (4 metų studijos), Specialusis – dailininkus (2 metų studijos). Specialiajame skyriuje dėstyta [[tapyba]] (nuo 1922 m.), [[grafika]] ir [[skulptūra]] (nuo [[1926]] m.), dekoratyvinė tapyba (nuo 1929 m.), dailioji [[keramika]] (nuo [[1931]] m.). Mokykloje plėtoti realistinės kūrybos metodai, puoselėtas nacionalinės dailės tradicijos. 1926 m. veikė visuomeninės kultūrinės organizacijos „Tulpė“, „Trys skydai“, [[1934]] m. išleistas almanachas „Žingsnis“. Nuo [[1938]] m. veikė dailės kūrinių muziejus. Dėstytojai ir studentai dalyvavo dailės draugijų veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje. Mokykloje mokėsi žymūs Lietuvos menininkai: [[Petras Aleksandravičius]], [[Robertas Antinis (1898)\|Robertas Antinis]], [[Vincas Grybas]], [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Marcė Katiliūtė]], [[Mykolas Labuckas]], [[Jonas Mikėnas]], [[Viktoras Petravičius]], [[Bronius Pundzius]], [[Antanas Samuolis]], [[~~Domicelė~~Domicėlė Tarabildienė]], [[Stasys Ušinskas]], [[Viktoras Vizgirda]] ir kt. Gabiausi Meno mokyklos mokiniai buvo siunčiami tobulintis į [[Vakarų Europa\|Vakarų Europą]]. Grįžę jie dažniausiai pradėdavo dirbti Kauno meno mokykloje. <ref>Kaunas. Istorija, praeitis, dabartis (sud. Rimantas Viedrynaitis). - K.: Šviesa, 2006. - 86-87 psl. - ISBN 5430-04-399-0</ref> Žymesni dėstytojai: [[Vladas Didžiokas]], [[Mstislavas Dobužinskis]], [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Adomas Galdikas]], [[Jonas Janulis]], [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Petras Kalpokas]], [[Rimtas Kalpokas]], Jonas Mikėnas, [[Vaclovas Miknevičius]], [[Kajetonas Sklėrius]], [[Jonas Šileika]], Stasys Ušinskas, [[Adomas Varnas]], [[Juozas Zikaras]], [[Antanas Žmuidzinavičius]] ir kt. <ref>{{VLE\|9\|- 619\|[[Irena Dobrovolskaitė]]\|Kauno meno mokykla}}</ref><ref>[[Lietuvių enciklopedija]], T.18, 1959. - 218-219 psl.</ref>▼ 1939 m. [[rugsėjo 1]] d. Kauno meno mokyklai suteiktos aukštosios dailės mokyklos teisės. Pagal 1940 m. [[gegužės 15]] d. [[Ketvirtasis Seimas\|Seimo]] priimtą naują Dailės mokyklų įstatymą Kauno meno mokykla ir [[VU\|Stepono Batoro universiteto]] Dailės fakultetas reorganizuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus grynosios dailės mokyklą. <ref>Vyriausybės žinios, 1940 m. gegužės 25 d., Nr. 706. - 355-356 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24687]</ref> Abi šios mokyklos turėjo tas pačias aukštųjų mokyklų teises ir programą, numatytą tuo pačiu įstatymu. Pirmuoju Kauno taikomosios dailės mokyklos direktoriumi paskirtas [[Adomas Smetona]].▼ ▲Žymesni dėstytojai: [[Vladas Didžiokas]], [[Mstislavas Dobužinskis]], [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Adomas Galdikas]], [[Jonas Janulis]], [[Vytautas Kazimieras Jonynas]], [[Petras Kalpokas]], Jonas Mikėnas, [[Vaclovas Miknevičius]], [[Kajetonas Sklėrius]], [[Jonas Šileika]], Stasys Ušinskas, [[Adomas Varnas]], [[Juozas Zikaras]], [[Antanas Žmuidzinavičius]] ir kt.<ref>{{VLE\|9\|619\|[[Irena Dobrovolskaitė]]\|Kauno meno mokykla}}</ref> [[1941]] m. [[birželio 5]] d. sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus grynosios dailės mokykla – [[Vilniaus dailės akademija]]. [[1944]] m. [[gruodžio 7]] d. atkurtoji Vilniaus dailės akademija perorganizuota į Vilniaus valstybinį dailės institutą. [[1951]] m. [[SSRS]] aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu Kauno ir Vilniaus dailės institutai sujungti į vieną LSSR valstybinį dailės institutą Vilniuje.▼ ▲1939 m. Kauno meno mokyklai suteiktos aukštosios dailės mokyklos teisės. Pagal 1940 m. [[gegužės 15]] d. [[Ketvirtasis Seimas\|Seimo]] priimtą naują Dailės mokyklų įstatymą Kauno meno mokykla ir [[VU\|Stepono Batoro universiteto]] Dailės fakultetas reorganizuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą. Pirmuoju Kauno taikomosios dailės mokyklos direktoriumi paskirtas [[Adomas Smetona]]. 1951 m. į Ąžuolų kalną perkelta Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla, [[1954]] m. pavadinta [[Stepas Žukas\|Stepo Žuko]] vardu. [[1959]]–[[1989]] m. Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikumas. 1989 m. technikumas tapo Kauno aukštesniąja meno mokykla. [[2001]] m. [[rugpjūčio 24]] d. mokykla integruota į [[Kauno kolegija\|Kauno kolegiją]] ir pavadinta Justino Vienožinskio menų studijų centru, vėliau – Justino Vienožinskio menų fakultetu. <ref>http://www.kauko.lt/kolegija.php?id=256</ref> ▲[[1941]] m. [[birželio 5]] d. sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – [[Vilniaus dailės akademija]]. [[1944]] m. [[gruodžio 7]] d. atkurtoji Vilniaus dailės akademija perorganizuota į Vilniaus valstybinį dailės institutą. [[1951]] m. [[SSRS]] aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu Kauno ir Vilniaus dailės institutai sujungti į vieną LSSR valstybinį dailės institutą Vilniuje. == Pastatų kompleksas == Meno mokykla ir laikinoji [[Čiurlionis\|M.K.Čiurlionio]] galerija pastatyta buvusio [[Kauno tvirtovė]]s ~~forto~~IX baterijos ([[1883]]–[[1888]] m.) teritorijoje Ąžuolų kalne, [[Žaliakalnis\|Žaliakalnyje]]. <ref>http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=26536</ref> [[1912]]–[[1915]] m. čia buvo keliama Kauno tvirtovės vėliava. <ref>Arvydas Pociūnas. Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais. - V.: Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. - ISBN 978-9955-423-64-5 - 18 psl. [http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/Kauno_tvirtoves_gynyba_inter_2008.pdf]</ref> Sklypą juosia metalinė ir betoninių stulpų tvora (jai panaudotos ~~forto~~baterijos aptvaro liekanos), papuošta [[pelėda\|pelėdomis]] (skulpt. [[Vincas Grybas]], [[1924]] m.). Vakarinėje sklypo dalyje yra reprezentacinis sektorius, rytinėje – ūkinis. 1924 m. sklypas sutvarkytas ir apželdintas, ~~fortų~~buvusių baterijos statinių požemiuose įrengta [[gipsas\|gipso]] liejykla. Pastatai sustatyti laisvai: centre stovi Meno mokykla, pagrindiniu fasadu atsukta į vakarus, toliau į šiaurę – galerija, orientuota į pietus. Jas jungia platus takas. Rytinėje dalyje, prie Kriaušių gatvės, yra nedidelis sargo namelis (1924 m.). Meno mokykla buvo pirmasis objektas Kaune, statomas nepriklausomos valstybės lėšomis. === Meno mokykla === Meno mokyklos rūmai pastatyti 1922–1923 m. Lietuvių meno kūrėjų draugijos ir dailininko J.Vienožinskio iniciatyva. Projektą paruošė architektas [[Vladimiras Dubeneckis]]. Oficialus atidarymas įvyko 1922 m. [[balandžio 11]] d. Rūmuose buvo studijos, biblioteka, paskaitų salė, mokytojų kambarys, kooperatyvas, mansardoje – atelje patalpos mokytojams. [[1928]] m. rytinėje mokyklos pusėje pristatytos keramikos dirbtuvės. Mokyklos sienoms mūryti naudotos sugriuvusių [[Freda\|Fredos]] priemiesčio namų plytos. Pamatai iš akmenų ir betono. Perdangos medinės. Grindys lentų, antrojo aukšto koridoriuje – parketinės. Stogas dengtas skarda. Pastatas dviejų aukštų su mansarda. Antrojo aukšto pietinėje pusėje yra aula. Į bendrą galinio fasado kompoziciją įjungtas nedidelis keramikos dirbtuvių korpusas ir arkinė sienutė su pelėda. eilutė 27 ⟶ 43: [[1969]] m. šiaurinėje sklypo dalyje pasatytas gamybinių dirbtuvių korpusas, pagalbiniai trobesiai. [[2005]]–[[2008]] m. atlikta mokyklos pastato rekonstrukcija. <ref>http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=2110</ref> === Laikinoji galerija === M.K.Čiurlionio kūrinių laikinoji galerija veikė 1925–[[1936]] m. Iš [[Maskva\|Maskvos]] į Kauną 1920 m. [[rugpjūčio 1]] d. [[Valerija Čiurlionytė-Karužienė\|Valerijos Čiurlionytės-Karužienės]] parvežti M.K.Čiurlionio kūriniai. Jų saugojimui nuspręsta pastatyti laikinąją galeriją. 1924 m. statybai iš [[Lietuvos valstybės biudžetas\|valstybės biudžeto]] skirta 19 000 litų. Projekto autorius V.Dubeneckis, statybos organizatorius ir ilgametis direktorius dailininkas [[Paulius Galaunė]]. 1925 m. [[rugsėjo 24]]-29 d. dar nebaigtuose rūmuose atidaryta Čiurlionio 50-osioms gimimo metinėms skirta jo kūrinių paroda. 1925 m. [[gruodžio 13]] d. įvyko dailės galerijos atidarymas. <ref>Per 10 metų 40.000 lankytojų // [[Lietuvos aidas]], 1935 m. gruodžio 5 d., Nr. 311 (2574),. - 3 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67224]</ref> Statyba kainavo 255 932 litų. M.K.Čiurlionio kūriniai eksponuoti antrajame aukšte, pirmajame aukšte buvo muziejinių vertybių sandėliai, salėse – senosios tapybos, liaudies meno ekspozicija, ruoštos parodos. Pastato pamatai betoniniai, sienos sumūrytos iš ~~susprogdinto~~susprogdintos ~~forto (~~IX baterijos) plytų, tinkuotos. Perdangos gelžbetoninės, stogas skardos, grindys lentų, laiptai betono. Galerijos antrojo aukšto salėse įrengtos stiklinės lubos. 1936 m. M.K.Čiurlionio paveikslus perkėlus į [[NČDM\|Vytauto didžiojo kultūros muziejų]], galerijos pastatas atiduotas Meno mokyklai. Laikinoji M.K.Čiurlionio galerija – pirmasis muziejinis pastatas Lietuvoje. <ref>Kauno architektūra / [[Jolita Kančienė]]. Meno mokykla ir laikinoji M.K.Čiurlionio galerija A.Mackevičiaus g. 27, 29. - V.: Mokslas, 1991~~. - 160-162 psl~~. - ISBN 5-420-00641-3 - 160-162 psl.</ref><ref>300 kultūros paminklų (sud. [[Zita Žemaitytė]]). - V.: Mintis, 1980. - 76 psl.</ref> === Paveldo objektas === [[~~2003~~2001]] m. [[~~spalio~~kovo 913]] d. Kauno meno mokyklos pastatų kompleksas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [[2003]] m. [[spalio 9]] d. paskelbtas kultūros paminklu. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15969</ref> [[2007]] m. [[birželio 19]] d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301395</ref> == Direktoriai == ~~1922–1924~~1922–1925 m. Justinas Vienožinskis; 1925–1929 m. Kajetonas Sklėrius; ~~1929–1939~~1929–1940 m. [[Ignas Šlapelis]]; ~~1939–1940~~1940 m. [[Liudvikas Strolis]]. == Šaltiniai == eilutė 49 ⟶ 65: == Literatūra == * Apolonija Valiuškevičiūtė. Kauno meno mokykla. - V.: ~~Vilniaus dailės akademijos~~[[VDA]] leidykla, 1997. - ISBN 9986-571-28-6; * Apolonija Valiuškevičiūtė. Kauno dailės institutas (1940-2000), antroji knyga. - K.: Jono Petronio leidykla, 2002. - 581 ~~[1]~~ p.: iliustr. - ISBN 9986-9305-8-8; * Dalia Ramonienė. Kauno meno mokyklos mokinių sąvadas. - V.: ~~Vilniaus dailės akademijos~~VDA leidykla, 2006. - 233 p. - ISBN 9955-624-52-3. * Modernios Lietuvos dailės ištakos: Kauno meno mokykla (sud. Raimonda Kogelytė-Simanaitienė) - V.: VDA leidykla, 2008. - 183 p. - ISBN 978-9955-85-416-6 [[Kategorija:Lietuvos meno mokyklos]]

Kauno meno mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų