Bertold Brecht: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 33:
Dramaturginė technika pagrįsta atsiribojimo efektu (''Verfremdungseffekt''), kuris turi sukurti distanciją tarp scenos ir žiūrovo, tarp aktoriaus ir jo vaidmens, kad scenoje išnyktų tikroviškumo iliuzija. Atsiribojimo priemonės – draminio kūrinio epizacija, [[parabolė]], pasakotojo įvedimas. Veiksmą pertraukia įvairūs intarpai (zongai, [[choras]]). Naudojamos kaukės, sąlygiškos dekoracijos, montažas (filmų kadrai, [[fotografija]]), ryškus apšvietimas. Epinio teatro teoriją jis išdėstė pjesių pastabose, straipsniuose (Pramoginis ar pamokomasis teatras? (''Vergnügunstheater oder Lehrtheater?'') [[1939]] m., [[lietuvių kalba]] [[1969]] m.).
 
Dar parašė eilėraščių, baladžių, novelių, publicistikos. Jo kūryba ir teatro teorija turėjo įtakos [[vokiečiai|vokiečių]], [[Šveicarija|Šveicarijos]] dramaturgams ir pasaulinio teatro raidai. Lietuvių kalba [[1986]] m. išleistas rinkinys „Eilėraščiai“, paskelbta vienveiksmių pjesių, novelių.<ref>{{VLE|III|462|[[Jadvyga Bajarūnienė]]|BertoldBertolded BrechtBrechtath}}</ref>
 
== Bibliografija ==