Zenonas Elėjietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Žyma: Pasikartojantys simboliai
S Atmestas 84.32.86.4 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Thijs!bot keitimas)
Eilutė 29:
| pastabos =
}}
'''Zenonas Elėjietis''' (gr.apie Ζήνων ὁ Ἐλεάτης) (~[[490 m. pr. m. e.|490]]–[[430 m. pr. m. e.]]) – [[Graikija|graikų]] [[matematika]]s, [[filosofas]], ikisokratikas, Elėjos mokyklos atstovas, [[Parmenidas|Parmenido]] mokinys.
 
Savo veikalą „Apie gamtą“ parašė klausimų ir atsakymų (dialogo) forma, ir laikomas dialektikos pradininku. Domėjosi tęstinumo (kontinumo) problemomis, ypatingai laiko, erdvės ir judėjimo. Teigė esant teorinio proto pirmenybę patyrimo atžvilgiu ir tai jog teorinio proto veiksenoje patikima priemonė – priešpriešos metodas. Savo problematiką jis išdėstė aporijomis, nukreiptomis prieš judėjimą ir įvairovę. Taip jis mėgino sustiprinti savo mokytojo Parmenido mokslą įvairiais argumentais, įrodančiais, kad judėjimo nėra (esą judėjimas – tik mūsų mąstymo padarinys). Iš viso aporijų buvo 45, bet išliko tik 8; 4 tyrinėja daugį ir 4 judėjimą.
 
== Daugio aporijos ==
* Apie vienio nedalomumą. Jei būtis yra daugis, tai ji daloma tol, kol jos dalys turi dydį. Pasiekus dydžio neturinčias dalis, dalumas baigiasi. Būtį sudaro tos dalys, į kurias būtis daloma. Nedalomos dalys dydžio neturi, bet tada neturi dydžio ir nedalomų dalių suma. Tada būtis, susidedanti iš nedalomų dalių, dydžio neturi, bet jei būtis neturi dydžio, tai jos nėra. Kitą vertus, dalys negali neturėti dydžio, nes antraip iš jų nesusidarytų dydį turinti visuma. Tad, jei būtį dalintume iki begalybės, visuomet gautume dydį turinčias dalis, o tai reiškia, kad būtį sudaro be galo daug tokių dalių. Taigi, būtis be galo didelė. Čia yra prieštara, o kas preištaringa, klaidinga.
* Apie daugio negalimybę. Jei daiktų yra daug, tai jų turi būti ne daugiau ir ne mažiau, o tik tiek, kiek yra. Bet jei daiktų yra tiek, kiek yra, tai jų turi būti ribotas skaičius. Taigi būtis baigtinė. Kitą vertus, jei daiktų yra daug, tai jų yra be galo daug, nes visada tarp vienas nuo kito nutolusių daiktų yra dar ir kiti daiktai, o tarp pastarųjų - dar kiti ir t.t. iki begalybės. Vadinasi daugis - prieštaringa sąvoka. Būtis baigtinė ir begalinė. Kas prieštaringa – neteisinga. Daugis neturi būties požymių.
* Apie vietos vietą. Daugį laikant realiu tenka pripažinti daugį sudarančių atskirų daiktų realumą. Kas egzistuoja, tas užima apibrėžtą realią vietą. Kadangi vieta egzistuoja, ji taip pat turi savo vietą, yra vietos vieta ir t.t. iki begalybės, o tai absurdiška. Išvada: vietų daugio nėra, o jeigu taip, nėra ir daiktų, kurie tas vietas užimtų, nėra daugio, tėra būtis kaip vienis ir vienintelė jos vieta.
* Apie grūdą. Turimas maišas grūdų. Išmetus ant žemės 1 grūdą, nesigirdi jokio garso. Išpylus pusę maišo grūdų – aiškiai girdisi. Išvada: juslės nepatikimos, reikia vadovautis protu. Protas įtikina, jog ir vienas grūdas sukelia garsą, nes antraip garso nesukeltų nei pusę, nei visas maišas grūdų. Bet jei tikrovė kaip būtis, sudaryta iš daugio, yra tokia, jog daugio atskiros dalys nesukelia aiškių padarinių, todėl tą daugį nedera laikyti realiu. Nėra pasaulio kaip daugio, sudaryto iš dalių, tėra tik viena ir nedaloma būtis.
 
== Judėjimo aporijos ==
Judėjimas - tai realus, empyriškai apčiuopiamas įvykis, bet mąstyme tai pagrįsti sunku.
* Dichotomija. Kai kūnas juda ir turi nueiti tam tikrą kelią, tai pirmiau jis turi nueiti pusę kelio. Kad nueitų pusę kelio, jis turi nueiti pusę pusės kelio ir t.t. iki begalybės. Išvada: judėjimas negali nė prasidėti, nes nėra nė vienos nedalomos dalies. Begalybė yra tai, ko pereiti neįmanoma. Baigtinį dydį Zenonas siūlo sukonstruoti iš nykstančiai mažėjančių be galo mažų dalių.
* Achilo aporija. Greitasis Achilas nepasivys lėčiausiai judančio vėžlio, kai jis juda pirma Achilo. Kai Achilas pribėgs tą vietą, iš kurios pajudėjo vėžlys, šis taip pat jau bus pajudėjęs į priekį ir t.t. iki begalybės. Priklausomai nuo laiko dalijimo iki begalybės, taip dalijamas ir nuotolis. Greičio skirtumas negelbsti, nes sąlyga sudaryta taip, jog vėžlys iš nulinio taško visuomet pajudės pirma Achilo. Šia aporija taip pat siekiama parodyti, kad baigtinio dydžio konstravimas iš be galo mažų dydžių yra prieštaringas procesas.
* Strėlės aporija. Paleista strėlė kiekvienu laiko momentu, t.y kiekvienu „dabar“, užima tam tikrą padėtį erdvėje. Erdvės nepalieka, joje būna kurį laiką, t.y. nejuda. Ir taip esti visais kitais laiko momentais. Laikas susideda iš momentų, kurių nė vienu strėlė nejuda. Vadinasi judėjimą sudaro rimties būvių suma, o tai neįmanoma.
* Stadiono aporija. Paleidžiami bėgikai. Greitis, kuriuo kūnai juda tuo pat metu yra vienoks ir kitoks, priklausomai nuo to, ar greitis skaičiuojamas rimtyje esančių, ar judančių kūnų atžvilgiu. Tačiau toks judėjimas, kurio greitis tuo pat metu yra vienoks ir kitoks, negalimas ir prieštaringas.
I. A A A A A – nejudančių kūnų eilė
B B B B B - judančių
C C C C C – judančių
II. A A A A
B B B B
C C C C
Pirmasis B prabėga visus C ir pusę A eilės, atitinkamai pirmasis C nubėga visus B ir 0,5 A eilės. Tad pirmasis B per tą patį laiką apibėga ir nubrėžtą kelią ir 2 kartus už pastarąjį didesnį. Tą patį padaro ir pirmasis C. Davus startą bėgikai tą pačią sekundę pasileidžia bėgti priešpriešais, jiems susitikus laiko momentas skyla pusiau, o tai prieštarauja sąlygai, kad momentas nedalomas. Stadionas panašus į strėlę. Abiejose aporijose mėginama, tik skirtingais būdais, parodyti, jog laiko ir erdvės pertrūkis, t.y. diskretiškumas, judėjimo nepaaiškina.
 
== Kūriniai ==
* „Apie prigimtį“
* „Ginčai“
* „Prieš filosofus“
* „Empedoklio mokslo aiškinimas“
 
Nė vienas neišliko.
 
Savo veikalą „Apie gamtą“ parašė klausimų ir atsakymų (dialogo) forma, ir laikomas dialektikos pradininku. Domėjosi tęstinumo (kontinumo) problemomis, ypatingai laiko, erdvės ir judėjimo.
 
Zenonas žymus savo [[Zenono paradoksai|paradoksais]] (aporijomis), nukreiptais prieš judėjimą ir įvairovę. Jis taip mėgino sustiprinti savo mokytojo Parmenido mokslą įvairiais argumentais, įrodančiais, kad judėjimo nėra (esą judėjimas – tik mūsų mąstymo padarinys).
 
== Taip pat skaitykite ==