Vikipedija

Kauno geležinkelio tiltas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
427 096 keitimai
S robotas: smulkūs taisymai
red.
Eilutė 1:
{{coor title dms|54|52|55|N|23|55|32|E}}
{{Infolentelė Tiltas
| pavadinimas = Kauno geležinkelio tiltas{{PAGENAME}}
| paveiksliukas = Railway Bridge in Kaunas.jpg
| vieta = [[Kaunas]]
eilutė 9 ⟶ 10:
}}
 
'''Kauno geležinkelio tiltas''' ('''Žaliasis''') '''tiltas''') – sijinis [[geležinkelis|geležinkelio]] tiltas [[Kaunas|Kaune]] per [[Nemunas|Nemuno]] upę. Jungia geležinkelio stoties rajoną su Žemutine [[Freda]].
 
== Istorija ==
=== Statyba ===
Kauno geležinkelio tiltas buvo statomas kartu su [[Kauno geležinkelio tunelis|geležinkelio tuneliu]], tiesiant [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelisPeterburgas|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelioPeterburgo]]-[[Varšuva|Varšuvos]] geležinkelio atšaką nuo [[Lentvaris|Lentvario]] iki [[Virbalis|Virbalio]]. Statyba pradėta [[1859]] m. balandžio mėn., baigta [[1862]] m. [[vasario 4]] d. Tiltą statė prancūzų firma ''Ernest Gouin et Cie''. Metalinės tilto dalys pagamintos Ernesto Gouino bendrovėje [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. 1859 m. navigacijos metu jos atplukdytos [[Baltijos jūra]] ir Nemunu į Kauną. Keli laivai nuskendo, todėl užsitęsė statybos darbai. Prancūzų rangovai Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje. ▼
 
Paprastai tiltai statomi statmenai upės krantams, kad jie būtų trumpesni. Geležinkelio tiltas per Nemuną upės ašį kirto kampu, todėl vietoj 275 m pailgėjo iki 327 m. Tiltas buvo pastatytas ant 5 taurų ir dviejų ramtų; keturios didelės angos – dvi po 77,30 m ir dvi po 68,70 m, be to, dvi terpės krantuose gatvėms – po 13,20 m. Tilto taurai padaryti iš [[ketus|ketinių]] šulinių – 3,5 m skersmens [[kesonas|kesonų]], įleistų į 10–1710-17 m gylį, pripildytų [[betonas|betonu]]. Taurų vamzdžių gramzdinimas prasidėjo 1860 m., užpildymas betonu baigtas [[1861]] m. Darbas kesonuose buvo labai sunkus. Suspausto iki 2 atmosferų oro temperatūra – 48-60°C. Žmonės kastuvais kasė žemę, pasišviesdami žibalinėmis lempomis arba žvakėmis. Už 6 valandų darbą gaudavo nuo 0,90 iki 1,50 [[Rusijos rublis|rublio]]. Kasant kesonus, vienas žmogus žuvo <ref>A.Fokas. Kauno tiltai: Geležinkelio // [[Kauno tiesa]]. 1968 m. birželio 9 d.</ref>. ▼
▲Kauno geležinkelio tiltas buvo statomas kartu su [[Kauno geležinkelio tunelis|geležinkelio tuneliu]], tiesiant [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]] atšaką nuo [[Lentvaris|Lentvario]] iki [[Virbalis|Virbalio]]. Statyba pradėta [[1859]] m. balandžio mėn., baigta [[1862]] m. [[vasario 4]] d. Tiltą statė prancūzų firma ''Ernest Gouin et Cie''. Metalinės tilto dalys pagamintos Ernesto Gouino bendrovėje [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. 1859 m. navigacijos metu jos atplukdytos [[Baltijos jūra]] ir Nemunu į Kauną. Keli laivai nuskendo, todėl užsitęsė statybos darbai. Prancūzų rangovai Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje.
[[Vaizdas:Nemunas crossing in Kaunas.jpg|thumb|Kauno geležinkelio tiltas]]
 
▲Paprastai tiltai statomi statmenai upės krantams, kad jie būtų trumpesni. Geležinkelio tiltas per Nemuną upės ašį kirto kampu, todėl vietoj 275 m pailgėjo iki 327 m. Tiltas buvo pastatytas ant 5 taurų ir dviejų ramtų; keturios didelės angos – dvi po 77,30 m ir dvi po 68,70 m, be to, dvi terpės krantuose gatvėms – po 13,20 m. Tilto taurai padaryti iš [[ketus|ketinių]] šulinių – 3,5 m skersmens [[kesonas|kesonų]], įleistų į 10–17 m gylį, pripildytų [[betonas|betonu]]. Taurų vamzdžių gramzdinimas prasidėjo 1860 m., užpildymas betonu baigtas [[1861]] m. Darbas kesonuose buvo labai sunkus. Suspausto iki 2 atmosferų oro temperatūra – 48-60°C. Žmonės kastuvais kasė žemę, pasišviesdami žibalinėmis lempomis arba žvakėmis. Už 6 valandų darbą gaudavo nuo 0,90 iki 1,50 [[Rusijos rublis|rublio]]. Kasant kesonus, vienas žmogus žuvo <ref>A.Fokas. Kauno tiltai: Geležinkelio // [[Kauno tiesa]]. 1968 m. birželio 9 d.</ref>.
 
Ilgosios vidurinės tilto fermos buvo surenkamos dirbtuvėse Žemutinėje Fredoje, paskui pontonais plukdomos į vietą ir specialiais hidrauliniais mechanizmais užstumiamos ant taurų. Kitos, mažesnės fermos, surinktos vietoje ant pastolių. Keturios didžiosios fermos pagamintos ištisinėmis juostomis, dėl to tiltas atrodė kaip didžiulė dėžė, kurios aukštis – 6,75, plotis – 8 m. Tokioje dėžėje praeinantis traukinys visiškai pasislėpdavo, skleisdamas didžiulį metalo gaudesį.
 
1861 m. [[lapkričio 21]] d. sumontuota paskutinė santvara. Statybai sunaudota 2025 t [[plienas|plieno]] ir 2130 t ketaus. Tiltas kainavo 904 000 carinių rublių. Pirmas traukinys tiltą pervažiavo 1862 m. [[vasario 27]] d. <ref>A.Fokas. Kauno tiltai: Geležinkelio // [[Kauno tiesa]], 1968 m. birželio 9 d.</ref>
 
=== Atstatymai ===
 
1862 m. pastatytas geležinkelio tiltas nukentėjo per abu pasaulinius karus.
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], [[1915]] m. [[rugpjūčio 17]]–18-18 d. naktį besitraukianti [[RusijaRusijos imperijos kariuomenė|Rusijos]] kariuomenė]] susprogdino dvi vidurines tilto fermas. Kauną užėmę vokiečiai įrengė laikiną pontoninį tiltą, atstatė išsprogdintas ir sustiprino likusias fermas [[parabolė|parabolinėmis]] fermomis viršuje. Tokį kombinuotą tiltą, pavadintą ''Reichsbrücke'', vokiečiai baigė remontuoti [[1916]] m. [[balandžio 14]] d. Į tilto atidarymą atvyko pats feldmaršalas [[Hindenburgas]]. Jis(''Paul von Hindenburg'') ir netsimboliškai užveržė paskutinę veržlę. Panašias 3 veržles prisuko ir Hindenburgo palydos nariai. <ref>Hindenburgo „muterė“ Kaune // Bangos, 1932 m., Nr. 37. - 922-923 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34853]</ref> Pirmaisiais metais po remonto tiltas buvo nudažytas švino žaliais dažais, nuo to jis gavo Žaliojo geležinkelio tilto pavadinimą.
 
Tarpukario metais, esant tik vienam Vytauto Didžiojo [[Aleksoto tiltas|Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltui]] per Nemuną, geležinkelio tiltas buvo naudojamas ir kaip plento tiltas. Tarp dviejų kelių buvo įrengtas trečias – vežimams, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Sunkvežimiai ir autobusai per šį tiltą nebuvo praleidžiami. Prie abiejų tilto galų stovėjo geležinkelio sargai, kurie reguliavo eismą.
 
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais tiltas buvo dar du kartus sugriautas: [[1941]] m. [[birželio 24]] d. rusų generolo Šlemino įsakymu jį susprogdino besitraukianti [[Raudonoji armija]]. 1941 m. rudenį vokiečiai buvusias parabolines fermas perstatė į [[stačiakampis|stačiakampes]]. Toks jis tarnavo iki [[1944]] m. vasaros. 1944 m. rugpjūčio mėnesį pasitraukdami vokiečiai tiltą vėl susprogdino. [[1945]]–[[1948]] m. tiltas atstatytas rusų kariuomenės inžinerinio dalinio, vėliau šalia jo padarytas praėjimas pėstiesiems.
 
[[1996]] m. [[lapkričio 18]] d. Kauno geležinkelio tiltas įtrauktas į Lietuvos RespublikosLR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. <ref>http://195kvr.182kpd.68.156lt/heritage/DBPages/pilnasKVRDetail.jspaspx?mclang=lt&MC=22215</ref>. [[2002]] m. už kelių šimtų metrų pasroviui nuo geležinkelio tilto atidarytas [[Čiurlionio tiltas]]. Nuo to laiko geležinkelio tiltu pėstiesiems vaikščioti uždrausta.
 
== Šaltiniai ==
{{reflistref}}
 
== Nuorodos ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_geležinkelio_tiltas"