Alandų klausimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S papildymas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[File:LocationAland.png|thumb|220px|Alandų salos Europos žemėlapyje]]
[[File:Åland map with borders.svg|thumb|220px|Alandų salos]]
'''Alandų klausimas''', '''Alandų krizė''' – viena iš po [[pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] susidariusių tarptautinių santykių problemų, sėkmingai išspręsta tarpininkaujant Tautų Sąjungai. Į Alandų salų gyventojų reikalavimus dėl prisijungimo prie Švedijos buvo neatsižvelgta ir salos paliktos Suomijai, tačiau buvo suteiktos tarptautinės garantijos, kad vietiniai gyventojai galės išlaikyti savo kultūrą ir nebus asimiliuoti suomių.
==Priešistorė==
Iki 1809 m. [[Alandų salos]], kartu su visa Suomijos teritorija, priklausė Švedijai ir buvo karalystės centre. Daugumą čia sudarė švediškai kalbantys gyventojai. [[1809]] m. po Rusijos-Švedijos karo pagal [[Fridrichshamno sutartis|Fridrichshamno sutartį]] Alandų salos kartu su Suomija buvo perduotos Rusijai ir įėjo į Suomijos didžiosios kunigaikštystės sudėtį. Alandų salos buvo strategiškai svarbios Švedijai, nes iš jų patrankų šūviais yra pasiekiama Švedijos sostinė Stokholmas. Ypač didelę grėsmę Švedija matė salų militarizavime, nes Rusija čia įrengė įtvirtinimus. Būtent tai buvo pagrindinis motyvas, paskatinęs Švediją įsijungti į [[Krymo karas|Krymo karą]] ([[1853]]–[[1856]]) kaip Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sąjungininkę prieš Rusiją. Švedija įsijungė jau į baigiamąją karo stadiją, kada jau beveik buvo pasiektas susitarimas su Rusija. Nepaisant to, Švedija pasiekė, kad Paryžiaus taikos sutartimi ([[1856]] m. balandžio 18 d.) būtų numatyta sustabdyti bet kokių naujų įtvirtinimų statymą Alandų salose. Šios sutarties reikalavimų buvo laikomasi, nors 1908 m. ir buvo bandyta nesėkmingai pakeisti demilitarizuotų salų statusą.▼
▲Iki 1809 m. [[Alandų salos]], kartu su visa Suomijos teritorija, priklausė Švedijai ir buvo karalystės centre. Daugumą čia sudarė švediškai kalbantys gyventojai. [[1809]] m. po Rusijos-Švedijos karo pagal [[Fridrichshamno sutartis|Fridrichshamno sutartį]] Alandų salos kartu su Suomija buvo perduotos Rusijai ir įėjo į Suomijos didžiosios kunigaikštystės sudėtį. Alandų salos buvo strategiškai svarbios Švedijai, nes iš jų patrankų šūviais yra pasiekiama Švedijos sostinė Stokholmas. Ypač didelę grėsmę Švedija matė salų militarizavime, nes Rusija čia įrengė įtvirtinimus. Būtent tai buvo pagrindinis motyvas, paskatinęs Švediją įsijungti į [[Krymo karas|Krymo karą]] ([[1853]]–[[1856]]) kaip Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sąjungininkę prieš Rusiją. Švedija įsijungė jau į baigiamąją karo stadiją, kada jau beveik buvo pasiektas susitarimas su Rusija. Nepaisant to, Švedija pasiekė, kad Paryžiaus taikos sutartimi ([[1856]] m. balandžio 18 d.) būtų numatyta sustabdyti bet kokių naujų įtvirtinimų statymą Alandų salose. Šios sutarties reikalavimų buvo laikomasi, nors 1908 m. ir buvo bandyta nesėkmingai pakeisti demilitarizuotų salų statusą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. Rusija salose įkurė povandeninių laivų bazę skirtą rusų ir britų povandeniniams laivams.
==Karinė ir politinė krizė==
==Autonomijos suteikimas Alandų saloms==
|