Baudžiava: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Panaikinta kategorija "Istorija"; Pridėta kategorija "Feodalizmas" (naudojant HotCat) |
|||
Eilutė 11:
== Lietuvoje ==
Lietuvoje baudžiavos užuomazgų ėmė rastis greičiausiai jau X-XII a., klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams. Tada feodalui pavaldžiais valstiečiais tapdavo daugiausia nuosavybę praradę [[kaimynai]], [[įsikeitėliai]] ir vad. ''bandą'' (feodalo žemės sklypelį) gavę buvę ''bernai'' (patriarchaliniai vergai). XII-XV a. didieji kunigaikščiai [[Bajorai (luomas)|bajorams]] už karo tarnybą dalino valstiečius su ūkiais – vad. [[veldamai|veldamus]]; [[1413]] m. [[Horodlės privilegija]] įtvirtinus bajorų teisę be išlygų valdyti iš valdovo gautus veldamus, iki XV a. vidurio beveik visi veldamai buvo paversti baudžiauninkais, arba „tėvoniškiais valstiečiais“. Oficialiai baudžiavą Lietuvoje įteisino [[Kazimieras]] [[
Vėlesnės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinama renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. [[Valakų reforma]] galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sudarė jau daugiau nei pusę visų etninės Lietuvos valstiečių.
| |||