Babas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Báb''' (tikrasis vardas '''Siyyid `Alí Muhammad Shírází''' ([[1819]] m. [[spalio 20]] d. – [[1850]] m. [[liepos 9]] d.) buvo babizmo pradininkas ir vienas iš trijų pagrindinių [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjimo]] asmenybių. Jis buvo [[Širazas|Širazo]] ([[Persija]]) miesto pirklys, kuris [[1844]] m. [[gegužės 23]] d., būdamas dvidešimt ketverių metų, pasiskelbė esąs pažadėtasis Qáim‘asQaimas (Al-Qāʾim arba [[Mahdi]], kuris pagal [[sunitai|sunitų]] ir [[šiitai|šiitų]] [[islamas|islamo]] tradicijas yra išpranašautasis islamo ir viso pasaulio išganytojas, išvaduosiąs pasaulį iš klaidos, neteisingumo ir tironijos). Po šios deklaracijos jis pasirinko Babo vardą ('''Bab’oBáb''' vardąarabiškai (Bab arabiškaiباب‎ reiškia “vartai”). Jis parašė šimtus laiškų ir knygų, kuriuose išdėstė savo mokymais pagrįstus naujus religinius įstatymus. Prie Bab’oBabo judėjimo netrukus prisijungė dešimtys tūkstančių tikinčiųjų. Jam nuožmiai priešinosi Irano šiitų dvasinikija, judėjimas buvo negailestingai malšinamas [[Iranas|Irano]] vyriausybės. Todėl tūkstančiai Bab’oBabo pasekėjų, vadinamų babiais, buvo persekiojami ir žudomi. 1850 m. Tabrizo miesto aikštėje Bab’asBabas buvo sušaudytas būrio kareivių. Tuomet jam buvo trisdešimt metų.

Bab’asBabas buvo [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjimo]] pirmtakas, kurio misija buvo paruošti žmones naujo Dievo Pranašo atėjimui. BahajųBabo tikėjimo įkūrėjastikslas buvo išpildytas, kai [[1863]] m. Baha'u'llah]], kuris buvo Bab’ovienas pasekėjasiš irBabo teigėpasekėjų, viešai paskelbė esąs Bab’oBabo pažadoišpranašautas Dievo Pasiuntinys. [[Baha'u'llah]] įkūrė Bahajų tikėjimą, jogkuris Dievasdabar atsiųsyra darpaplitęs vienąvisame Pasiuntinįpasaulyje, išsipildymaso jo pasekėjai vadinami bahajais.

Bab‘asBabas gimė 1819 m. spalio 20 d. Širaze prekybininko šeimoje. Jo tėvas buvo vardu Siyyid Muhammad Ridá. Jo motina, Fátimih Bagum, buvo žymaus pirklio dukra. Bab’oBabo tėvas mirė, kuomet Bab’asBabas tebuvo mažas vaikas. Jį išauginoužaugino jo dėdė iš motinos pusės, pirklys Hájí Mírzá Siyyid `Alí.<ref name="EoI">''Encyclopedia of Islam'' (1999) Koninklijke Brill NV Leiden, The Netherlands</ref><ref name="balyuzi"> Balyuzi, H.M. (1973) ''The Báb: The Herald of the Day of Days'' George Ronald Oxford, UK</ref> Bab’asBabas buvo Pranašo [[Mahometas|Mahometo]] palikuonis per Imamą Husayną ir iš tėvo, ir iš motinos pusės.<ref>{{cite book |last = Balyuzi |first = H.M. |authorlink = Hasan M. Balyuzi |year = 1973 |title = The Báb: The Herald of the Day of Days |publisher = George Ronald |location = Oxford, UK |isbn = 0853980489 | pages = 32}}</ref><ref>{{cite web | title = Overview of the Bábi Faith | url = http://info.bahai.org/babi-faith.html| publisher = Bahá'í International Community

| accessdate = 2008-04-09}}</ref> Būdamas 15 – 20 metų Bab’asBabas prisidėjo prie šeimos verslo ir tapo pirkliu [[Buširas|Bušire]] ([[Iranas|Irane]], prie Persijos įlankos). Iš ankstyvųjų raštų atrodo, kad jis ne itin mėgo šeimos verslą, todėl užsiėmė religinės literatūros studijavimu.

[[1842]] m. Ba‘asBabas vedė Khadijih-Bagum (1822-1882). Jų santuoka buvo laiminga ir 1843 m. jie susilaukė sūnaus, kurį pavadino AhmaduAhmad.<ref name="ReferenceA">H.M. Balyuzi, ''Khadijih Bagum - Wife of the Bab''</ref> Tačiau berniukas mirė kūdikystėje, sulaukęs vos keleto mėnesių. Jauna pora gyveno kukliame name [[Širazas|Širazo]] mieste, kartu su Bab’oBabo motina. Vėliau Khadijih Bagum priėmė Bahajų tikėjimą.

[[1790]] m. Shaykh‘asShaykhas Ahmad‘asAhmadas (Shaykh Ahmad 1753-1826) [[šiitai|šiitų]] [[islamas|islame]] pradėjo naują religinį judėjimą. Jo pasekėjai laukė pasirodant pažadėtajam Qaim‘uiQaimui, dar vadinamam Mahdi, kuris būtų Pranašo [[Mahometas|Mahometo]] šeimos palikuonis. Po Shaykh‘oShaykho Ahmad‘oAhmado mirties vadovavimą perėmė Sayyid‘asSayyidas Kázim‘asKazimas (Sayyid Kázim 1793-1843). Apie 1839-40 metus Bab‘asBabas išvyko į piligriminę kelionę į [[Irakas|Iraką]] ir gyveno Karbaloje bei aplinkinėse vietovėse. Manoma, kad ten Bab‘asBabas susitikosutiko Sayyid‘ąSayyidą Kázim‘ąKazimą (Shaykh‘oShaykho Ahmad‘oAhmado įpėdinį), kuris jam parodė nepaprastą pagarbą. Manoma, kad Bab‘asBabas dalyvavo keliose Sayyid‘oSayyido Kázim‘oKazimo paskaitose, tačiau šis periodas yra beveik neaprašytas.

[[1843]] m. Sayyidas Kazimas prieš pat mirtįsavo Sayyid‘as Kázim‘asmirtį liepė savo mokiniams palikti savo namus ir išvykti ieškoti Mahdi, kuris, remiantis Kazim‘ojo pranašystėmis, turėjo netrukus pasirodyti. Vienas iš šių pasekėjų, Mula[[Mullá Husayn‘asHusayn]], po keturiasdešimties dienų [[pasninkas|pasninkavimo]] [[mečetė|mečetėje]], nuvyko į Širazą, kur jis ir sutiko Bab‘ąBabą.<ref name="balyuzi"> Balyuzi, H.M. (1973) ''The Báb: The Herald of the Day of Days'' George Ronald Oxford, UK</ref>

MulaMulla Husayn‘asHusaynas tapo pirmuoju Bab‘oBabo pasekėju. Per penkis mėnesius septyniolika kitų Siyyid‘oSiyyido Kázim‘oKazimo mokinių, nepriklausomai vienas nuo kito, pripažino Bab‘ąBabą kaip Dievo Pasiuntinį.<ref name="BBCHistory">{{cite web | title = The Time of the Báb | url = http://www.bbc.co.uk/religion/religions/bahai/history/bab_2.shtml | publisher = [[BBC]] | accessdate = 2006-07-02}}</ref> Tarp jų buvo ir viena moteris, poetė, Fátimih Zarrín Táj Baragháni, kuri vėliau tapo žinoma Tahirih (Tyroji) vardu. Šie aštuoniolika Bab’oBabo pirmųjų pasekėjų vėliau tapo žinomi kaip Gyvieji laiškai. Jų misija buvo skleisti naują tikėjimą visoje [[Persija|Persijoje]]. Bab‘asBabas pabrėžė šių aštuoniolikos individų dvasinę padėtį, kurie, kartu su Bab‘uBabu, sudarė pirmą jo religijos „vienybę“ <ref name="amanat191">Amanat, ''Resurrection and Renewal'', 191.</ref>(arabiškai žodis „vienybė“ (WahidWáhid), naudojant arabų abėcėlę, kurioje kiekviena raidė atitinka tam tikrą skaitmenį, sudaro skaičių 19). Tam tikra prasme, Gyvųjų laiškų padėtis yra panaši į [[Kristus|Kristaus]] dvylikos [[apaštalai|Apaštalų]] padėtį [[krikščionybė|krikščionybės]] istorijoje.<ref>{{cite journal | first = Moojan | last = Momen | title = Bahá’u’lláh’s prophetology: archetypal patterns in the lives of the founders of the world religions | volume = 5 | issue = 1 | year = 1995 | journal = Bahá'í Studies Review}}</ref>

Aštuoniolikai Gyvųjų laiškų atpažinus Bab’ąBabą, jis kartu su vienu iš jų, vardu Quddús, išvyko į piligriminę kelionę į [[Meka|Meką]] ir [[Medina|Mediną]], šventuosius [[islamas|islamo]] miestus. Mekoje Bab’asBabas raštu paskelbė apie savo misiją [[kaaba|Kaabos]] sergėtojui, Mekos miesto [[šerifas|šerifui]]. Po šios piligriminės kelionės Bab’asBabas ir Quddús‘asQuddús grįžo atgal į Buširą.<ref name="balyuzi" />

Ilgainiui islamo dvasininkija pradėjo priešintis Gyvųjų laiškų skleidžiamiems mokymams. Jos raginamas, [[Širazas|Širazo]] gubernatorius įsakė suimti Bab’ąBabą. Tai išgirdęs Bab’asBabas [[1845]] m. birželį nedelsiant išvyko iš Buširo į Širazą ir pasidavė valdžiai. Jam buvo paskirtas namų areštas jo dėdės namuose, tačiau [[1846]] m. rugsėjį miestą apėmė choleros [[epidemija]] ir Bab’asBabas buvo paleistas. Jis išvyko į [[Isfahanas|Isfahaną]]. Ten jį lankydavo daugybė žmonių ir jo populiarumas vis augo. 1847 m. sausį po Isfahano gubernatoriaus, tapusio Bab’oBabo šalininku, mirties, Persijos [[Šachas]] įsakė Bab’uiBabui atvykti į [[Teheranas|Teheraną]].<ref>Amanat, ''Resurrection and Renewal'', 257.</ref> Bab’uiBabui praleidus kelis mėnesius stovykloje prie Teherano ir nespėjus susitikti su Šachu, ministras pirmininkas išsiuntė Bab’ąBabą į Tabrizą, kur jis buvo įkalintas.

Tabrize praleidęs 40 dienų Bab‘asBabas buvo perkeltas į Máh-Kú tvirtovę [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] provincijoje. Kalėdamas Máh-Kú jis pradėjo rašyti savo svarbiausią darbą – Persiškąjį Bajaną, kurio jis niekada nepabaigė. Dėl vis augančio Bab‘oBabo populiarumo ir dėl to, kad Máh-Kú gubernatorius prisijungė prie Bab‘oBabo tikėjimo, [[1848]] m. ministras pirmininkas perkėlė Bab‘ąBabą į Chihríq tvirtovę. Šioje tvirtovėje Bab‘oBabo populiarumas taip pat nuolat augo ir jo prižiūrėtojai sumažino jam skirtus apribojimus. Tuomet ministras pirmininkas įsakė perkelti Bab‘ąBabą atgal į Tabrizą, kur valdžia sukvietė [[islamas|islamo]] autoritetus teisti Bab‘ąBabą už šventvagystę ir atsimetimą nuo islamo.

Šis teismas įvyko [[1848]] m. birželį. Jame, greta daugybės vietinių dvasininkų, dalyvavo ir sosto įpėdinis. Jie klausinėjo Bab‘oBabo apie jo teiginių esmę, jo mokymus ir tam, kad įrodytų savo dievišką galią, reikalavo jo įvykdyti stebuklų. Susirinkusieji ragino jį atsisakyti savo tvirtinimų. Yra išlikę 9 šio teismo liudytojų parodymai.<ref name="trial">{{cite journal | title = The Trial of the Bab: Shi'ite Orthodoxy Confronts its Mirror Image | first = Denis | last = MacEoin | journal = Occasional Papers in Shaykhi, Babi and Baha'i Studies | volume = 1 | url = http://www.h-net.org/~bahai/bhpapers/babtrial.htm | month = May | year = 1997 | accessdate = 2006-07-02}}</ref> Keli iš šių 9 gali būti kilę iš ankstesnio šaltinio. 6 parodymai yra [[musulmonai|musulmonų]], kurie apibūdina Bab‘ąBabą nepalankiai. Šiuose 9 parodymuose yra 62 klausimai. Vienuolika iš šių klausimų yra tik viename šaltinyje, penkiolika klausimų dviejuose, aštuoni trijuose, penki keturiuose, trylika penkiuose ir trys šešiuose šaltiniuose. Parodymuose yra 35 atsakymai, iš kurių dešimt yra viename, aštuoni dviejuose, šeši trijuose, trys keturiuose, du penkiuose ir penki šešiuose parodymuose. Tik vienas atsakymas yra visuose devyniuose parodymuose. Jame Bab‘asBabas sako: “Aš esu tas Asmuo, kurio jūs laukėte tūkstantį metų”. JisT.y. jis drąsiai ir nedviprasmiškai skelbė esąs pažadėtasis [[Mahdi]].

[[Teismas]] nepriėmė galutinio sprendimo. Kai kurie dvasininkai reikalavo Bab‘uiBabui skirti mirties bausmę, bet valdžios atstovai ragino juos priimti švelnesnį sprendimą, nes Bab‘asBabas tuomet buvo populiarus. Jie prašė gydytojų paskelbti Bab‘ąBabą išprotėjusiu tam, kad būtų neleista jam įvykdyti mirties bausmės. Taip pat tikėtina, kad valdžia, tam, kad nuramintų islamo dvasininkus, paskleidė gandus, jog Bab‘asBabas atsižadėjo savo tvirtinimų. Sosto įpėdinio gydytojas William‘asWilliamas Cormick‘asCormickas apžiūrėjo Bab‘ąBabą. Jo nuomone, reikėjo ieškoti gailestingo sprendimo. Ši nuomonė tuomet apsaugojo Bab’ąBabą nuo egzekucijos, tačiau dvasininkai reikalavo skirti jam fizinę bausmę. Bab’uiBabui buvo paskirta dvidešimt kirčių per kojų padus.<ref name="amanat">{{cite book | first = Abbas | last = Amanat | title = Resurrection and Renewal: The Making of the Babi Movement in Iran | publisher = Cornell University Press | location = Ithaca | year = 1989 | pages = 390–393}}</ref> Galiausiai buvo įsakyta Bab’ąBabą perkelti į Chihríq tvirtovę.

[[1850]] m. viduryje naujasis ministras pirmininkas Amiras Kabiras įsakė Bab‘uiBabui įvykdyti mirties bausmę. Bab‘asBabas buvo perkeltas į Tabrizo kalėjimą, kuriame jį turėjo sušaudyti kareivių pulkas. Kuomet Bab‘asBabas iš vakaro buvo vedamas į savo kamerą, jaunas jo pasekėjas, vardu Muhammad-`Alíy-i-Zunúzí, dar vadinamas Anis‘uAnis, puolė Bab‘uiBabui prie kojų ir maldavo būti sušaudytam kartu su juo. Anis‘asAnisas buvo iškart suimtas ir uždarytas į tą pačią kamerą su Bab‘uBabu.

[[1850]] m. [[liepos 9]] d. ryte Bab‘asBabas buvo nuvestas į barako, kuriame buvo kalinamas, kiemą, kur stebėti jo egzekucijos buvo susirinkę tūkstančiai žmonių. Tuomet Bab’asBabas ir Anis‘asAnisas buvo pririšti prie stulpo ir pakviestas 750 šaulių turintis [[krikščionys|krikščionių]] pulkas, jau buvo pasiruošęs šauti. Daugybė liudininkų, taip pat ir [[Vakarai|Vakarų]] [[diplomatas|diplomatų]], parodymai nupasakoja, kas įvyko toliau. Kareiviai išsirikiavo trimis eilėmis po 250 šaulių kiekvienoje. Buvo duotas įsakymas šauti, kiekviena šaulių eilė iššovė ir barakų kiemas prisipildė muškietų dūmų.

Kai dūmai išsisklaidė, Bab’oBabo kieme nebebuvo, o jo draugas Anis‘asAnisas stovėjo nesužeistas. Pasirodė, kad kulkos nepalietė nei vieno vyro, tačiau nukirto virvę, laikančią juos prie stulpo. Tuomet kilo didžiulis sambrūzdis. Daug žmonių manė, kad Bab’asBabas iškeliavo į dangų ar tiesiog pradingo. Tačiau vėliau kareiviai rado Bab’ąjį kitoje barakų pusėje, visiškai nesužeistą, diktuojantį paskutinius nurodymus savo sekretoriui. Jis ir Anis‘asAnisas buvo dar kartą surišti egzekucijai, pirmajam pulkui atsisakius dar kartą šaudytišauti, prieš juos buvo išrikiuotas kitas šaulių pulkas ir antrą kartą buvo duotas įsakymas šauti. Šį kartą Bab’asBabas ir Anis‘asAnisas buvo sušaudyti. Bab’uiBabui tuomet buvo 30 metų. Abiejų vyrų palaikai buvo numesti už miesto vartų plėšrūnams suėsti.

Tačiau keli Bab‘oBabo pasekėjai slapta išgelbėjo ir paslėpė jo palaikus. Laikui bėgant palaikai buvo gabenami į [[Isfahanas|Isfahaną]], [[Bagdadas|Bagdadą]], [[Damaskas|Damaską]], [[Beirutas|Beirutą]]. Galiausiai [[1899]] m. jūra buvo nugabenti į Aką, netoli Karmelio kalno papėdės. [[1909]] m. Bab‘oBabo palaikai buvo palaidoti specialiai tam [[Haifa|Haifoje]] ([[Izraelis|Izraelyje]]) pastatytame mauzoliejuje ant Karmelio kalno. Šalia šio mauzoliejaus yra įsikūręs Pasaulinis [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjimo]] centras, o jo lankytojai gali pasivaikščioti Bab‘oBabo šventyklą juosiančiuose nuostabaus grožio soduose.

Daugumoje savo raštų Bab’asBabas rašo apie ateisiantį dar vieną Dievo pranašą, visų laikų Pažadėtąjį, kuris bus daug didesnis už jį. Raštuose Bab‘asBabas jį dažniausiai vadina man ''man yazhiruhu'lláh'' “Tas, kurį Dievas apreikš” ir rašo apie tai, kad jis pats tėra tik žiedas ant tojo, kurį Dievas apreikš, rankos. Per 20 metų po Bab’oBabo mirties virš 25 žmonių pasiskelbė esą Pažadėtaisiais, žymiausias iš jų buvo [[Baha'u'llah]].

Prieš savo mirtį Bab’asBabas nusiuntė laišką MírzáiMirzai YahyáiYahyai ([[Mírzá Yahyá]]). Šis laiškas laikomas Bab’oBabo valia ir testamentu. Sutariama, kad šiuo laišku Bab’asBabas paskiria MírząMirzą Yahyą po savo mirties būti babių bendruomenės lyderiu. Jam įsakoma paklusti Pažadėtajam, kai tik jis pasirodys.<ref name="Manuchehri (2004)">[http://www.h-net.msu.edu/~bahai/notes/vol7/BABWILL.htm Manuchehri (2004)]</ref> Tuo metu [[MírzáMirza Yahyá]]Yahya dar buvo paauglys, niekada nebuvo parodęs vadovavimo požymių babių bendruomenėje ir vis dar gyveno savo vyresniojo brolio, Baha'u'llah, namuose. Manoma, kad Bab’asBabas paskyrė jį babių bendruomenės vadovu tam, kad nukreiptų valdžios dėmesį nuo Baha'u'llah ir suteiktų galimybę babiams jį laisvai lankyti ir bendrauti su Baha'u'llahjuo.

Bab’oBabo mokymai gali būti suskirstyti į tris etapus, iš kurių kiekvienas turi pagrindinę dominuojančią temą. Jo ankstyviausi mokymai daugiausia apėmė [[Koranas|Korano]] ir kitų [[islamas|islamo]] tradicijų interpretavimą. Nors interpretacija visuose etapuose ir toliau liko jo mokymų dalimi, vėlesniuose raštuose jis aiškino būties ir sukūrimo [[metafizika|metafiziką]] ir galiausiai daugiau dėmesio skyrė nuostatų bei įstatymų skelbimui. Analizuojant Bab‘oBabo raštus tampa aišku, kad visi jo mokymai buvo įkvėpti vieno, bendro principo, turinčio įvairialypių formų ir aspektų.<ref name="saiedi27">{{cite book | title = Gate of the Heart | first = Nader | last = Saiedi | publisher = Wilfrid Laurier University Press | location = Waterloo, ON | pages = 27–28 | isbn = 978-1-55458-035-4 | year = 2008 | url = http://books.google.co.uk/books?id=XTfoaK15t64C&printsec=frontcover&dq=Understanding+the+Writings+of+the+B%C3%A1b&cd=1#v=onepage&q=&f=false}}</ref>

Deja, dauguma Bab‘oBabo raštų nėra išlikę. Pats Bab‘asBabas teigė, kad jis yra parašęs daugiau nei 500 000 eilučių, kuomet [[Koranas]] sudaro 6300 eilučių. Jei manysime, kad vieną puslapį sudaro 25 eilutės, tuomet tai reikštų, kad Bab‘asBabas parašė 20,000 puslapių.<ref>MacEoin, ''Sources for Early Bābī Doctrine and History'', 15.</ref> Nabíl-i-Zarandí savo knygoje ''“The Dawn Breakers”'' mini devynis pilnus Korano komentarus, parašytus Bab‘oBabo jam būnant Máh-Kú kalėjime. Nei vienas iš jų nėra išlikęs. Net ir išlikusių darbų originalų tekstą atkurti ne visada yra paprasta, o kai kurie išlikę tekstai ateityje dar pareikalaus nemažai darbo. Nepaisant to, kai kurie jo raštai yra išlikę ir yra geros būsenos. Keli Bab‘oBabo svarbiausi darbai buvo parašyti jo sekretorių. Kartais Bab‘asBabas atskleisdavo raštus juos giedodamas sekretorių ir kitų liudininkų akivaizdoje. Dauguma raštų buvo parašyti kaip atsakymai į babių užduotus klausimus. Dievo Žodžio atskleidimas laiškuose nėra neįprastas būdas. Trys ketvirtadaliai [[naujasis testamentas|Naujojo Testamento]] skyrių – yra laiškai arba dalį jų sudaro laiškai. Didžiausia Bab‘oBabo laiškų ir jo apreikštų raštų, iš viso apie 190 vienetų, kolekcija yra saugoma Pasaulinio bahajų centro archyvuose.<ref>{{cite web |author = Unpublished letter from the Universal House of Justice |title = "Numbers and Classifications of Sacred Writings Texts" |url = http://bahai-library.com/?file=uhj_numbers_sacred_writings |accessdate = 2006-12-16 }}</ref> Ištraukos iš pagrindinių jo raštų anglų kalba buvo išleistos knygoje ''Selections from the Writings of the Bab''.