Profesinė sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Brox (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Profesinė sąjunga''' ('''profsąjunga''', nuo „[[profesija]]“ ir „[[sąjunga]]“) – dirbančių, turinčių profesiją asmenų susivienijimas jų darbinėms, profesinėms teisėms bei interesams ginti, siekti savo narių (dirbančiųjų) gerovės.
{{Attention}}
'''Profsąjunga''' – profesinė sąjunga, dirbančių (turinčių profesiją) asmenų susivienijimas bendram tikslui siekti. Žodis „profsąjunga“ – žodžių „profesija“ ir „sąjunga“ junginys.
== ProfsąjungosNarystės profsąjungoje privalumai ==
*KadangiProfsąjungos profsąjungosturi gali veikti legaliai ir yrakolektyvinio darbdaviųatstovavimo pripažįstamosteises, jogtodėl gali oficialiaisu darbdaviu derėtis dėl didesnio užmokesčio ar geresnių darbo sąlygų ir kt.
*PrireikusGina darbuotojų teises, prireikus profsąjungos daugelyjeimtis šaliųkolektyvinių galipriemonių legaliai(pvz., organizuoti [[Streikas|streikus]] bei priešintis [[Lokautas|lokautams]]).
*Profsąjungos laikomos tam tikrą politinę galią turinčiosmis organizacijomis, todėl gali daryti įtaką [[teisėkūra]]i.
*ProfsąjungaKai taipkuriose patvalstybėse galiprofsąjungos atliktiatlieka draudimo funkcijas, apsaugodama savo narius nedarbo, ligos, senyvo amžiaus ir kitais panašiais atvejais. Išsivysčiusiose šalyse šią funkciją neretai perima kitos institucijos.
*Jau pats faktas, kad darbovietėje egzistuoja profesinė sąjunga, drausmina darbdavį ir garantuoja darbo įstatymų minimumo laikymąsi darbuotojų atžvilgiu. Paprastai išskiriami du profsąjungos veiklos būdai – derybos ir [[Tiesioginiai veiklos metodai|aktyvi kova]].
 
== Profsąjungos tikslas ==
Profsąjunga siekia savo narių (dirbančiųjų) gerovės, kitų tikslų ji nekelia. Klausimai ir nuomonių skirtumai gali atsirasti ne dėl paties tikslo, bet tik dėl šio tikslo įgyvendinimo būdų.
== Profsąjungos privalumai ==
*Kadangi profsąjungos gali veikti legaliai ir yra darbdavių pripažįstamos, jog gali oficialiai derėtis dėl didesnio užmokesčio ar geresnių darbo sąlygų.
*Prireikus, profsąjungos daugelyje šalių gali legaliai organizuoti [[Streikas|streikus]] bei priešintis [[Lokautas|lokautams]].
*Profsąjungos yra politinė jėga, galinti daryti įtaką įstatymų leidybai.
*Profsąjunga taip pat gali atlikti draudimo funkcijas, apsaugodama savo narius nedarbo, ligos, senyvo amžiaus ir kitais panašiais atvejais. Išsivysčiusiose šalyse šią funkciją neretai perima kitos institucijos.
 
== Profsąjungos veikla ==
Jau pats faktas, kad darbovietėje egzistuoja profesinė sąjunga, drausmina darbdavį ir garantuoja darbo įstatymų minimumo laikymąsi darbuotojų atžvilgiu. Paprastai išskiriami du profsąjungos veiklos būdai – derybos ir [[Tiesioginiai veiklos metodai|aktyvi kova]].
=== Taikūs būdai ===
{{Attention}}
Profsąjunga gali kviesti darbdavį deryboms, įrodinėti darbdaviui dirbančiųjų gerovės naudą ir būtinybę. Siekti tikslo
pasitelkus vien tik šį būdą sudėtinga, nes dėl objektyvių priežasčių darbdavys leis pinigus darbuotojų gerovei tik tuo atveju, jeigu neturės kitos išeities. Profsąjunga taip pat gali mėginti įtakoti įstatymų ir poįstatyminių aktų leidybą (pavyzdžiui, per profsąjungas remiančius Seimo narius). Tačiau paveikti Seimo darbą sugeba ir darbdaviai. Taigi šios pastangos gali ir neduoti rezultatų. Tuomet tenka imtis kovos priemonių.
eilutė 42 ⟶ 39:
 
[[Kategorija:Profesinės sąjungos| ]]
[[Kategorija:Darbo teisė]]
 
[[ca:Sindicat]]