Alandų klausimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Alandų klausimas'''-viena iš po I Pasaulinio karo susidariusių tarptautinių santykių problemų, sėkmingai išspręsta tarpininkaujant Tautų Sąjungai.
[[Alandų salos]] ilgą laiką priklausė Švedijai, kartu su visa Suomijos teritorija, gyventojų daugumą čia sudarė švediškai kalbantieji. [[1809]] m. po Rusijos-Švedijos karo [[Alandų salos]] buvo perduotos Rusijai ir įėjo į Suomijos didžiosios kunigaikštystės sudėtį. [[Alandų salos]] strategiškai svarbios Švedijai, nes iš jų patrankų šūviais yra pasiekiama Švedijos sostinė Stokholmas. Ypač didelę grėsmę Švedija matė salų militarizavime, nes Rusija čia įrengė įtvirtinimus. Būtent tai buvo pagrindinis motyvas, paskatinęs Švediją įsijungti į Krymo karą ([[1853]]-[[1856]]) kaip Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sąjungininkę prieš Rusiją. Švedija įsijungė jau į baigiamąją karo stadiją, kada beveik buvo pasiektas susitarimas su Rusija. Tačiau vis dėlto Švedija pasiekė, kad Paryžiaus taikos sutartimi([[1856]] m.) būtų numatyta Alandų salų demilitarizacija. I Pasaulinio karo metais Rusija vėl atstatė įtvirtinimus ir išdėstė Alandų salyne savo karinį garnizoną. [[1917]] m. gruodžio 25-29 dienomis, jau po Suomijos nepriklausomybės paskelbimo ir vykstant Brest-Litovsko taikos deryboms, Alandų salų gyventojai surengė neoficialų plebiscitą, kuriame didžioji dalis pasisakė už grįžimą į Švedijos sudėtį.Prasidėjus vidaus karui Suomijoje Švedijoje pasklido ar buvo paskleistos žinios apie rusų kareivių daromas skriaudas civiliams Alandų salų gyventojams. Be to, Alanduose išsilaipinus suomių kariams prasidėjo kovos tarp jų ir rusų karinės
[[Category:Istorija]]
|