Vilniaus universiteto astronomijos observatorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S "Tinklalapis" keičiama į "svetainė" (tikslesnis terminas). |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Vilniaus universiteto astronomijos observatorija''' - seniausia Rytų [[Europa|Europoje]] ir ketvirtoji pasaulyje [[Astronomija|astronomijos]] [[observatorija]]. [[1753]] metais įkurta [[Astronomas|astronomo]] ir [[matematika|matematiko]] Tomo Žebrausko iniciatyva
==Istorija==
Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila. Tai buvo 13,5cm [[reflektorius]]. Kitą, 10cm skersmens [[reflektorius|reflektorių]], padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega. Apie Žebrausko astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. <br />
Vilniaus universiteto observatorija suklestėjo, kai jai pradėjo vadovauti [[Martynas Počobutas]] ([[1728]]–[[1810]]) - matematikas ir astronomas, [[Paryžius|Paryžiaus]] mokslų akademijos narys korespondentas, [[Londonas|Londono]] karališkosios mokslo draugijos narys, [[Vilnius|Vilniaus]] universiteto rektorius ([[1780]]–[[1799]]). Jis dėjo visas pastangas, kad oservatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais. [[1777]]m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentams įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl 1782-1788m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas. Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtą smiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas i dvi dalis. Su šiuo prietaisu Počobutas stebėjo planetas, [[kometa|kometas]], [[asteroidas|asteroidus]], Saulės ir Mėnulio užtemimus. Jo atliktų tyrimų duomenys buvo labai vertingi. Vėliau juos naudojo kitų Europos observatorijų astronomai.<br />
XIX amžiuje observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756-1830), vadovavęs AO 1807-1825m. ir [[Petras Slavinskis]] (1795-1881), vadovavęs AO 1825-1843m. Tuo metu ir toliau buvo vykdomi panašūs tyrimai, vėliau pradėti fotometriniai tyrimai. [[1876]] metais observatorijoje kilo gaisras, kuris j1 smarkiai suniokojo ir po penkerių metų ji buvo uždaryta. Vertingi duomenys, leidiniai ir aparatūra buvo perkelta įvairioms Rusijos įstaigoms.
Astronomija Lietuvoje atsigavo tik tarpukario metais, kuomet Vilniuje, Čiurlionio gatvėje buvo išskirtas sklypas ir pastatyti keli bokšteliai. Po Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai buvo nuspręsta Vilniaus ir Kauno universitetų observatorijas sujungti į vieną, bet prasidėjęs karas sutrukdė. Vėliau, 48cm teleskopas buvo perkeltas į Simeizo observatoriją Kryme ([[Ukraina]]), o po to- į geresnių astroklimatinių sąlygų vietą- '''Maidanako observatoriją'''. Pastačius Molėtų astronomijos observatoriją, į ją buvo didieji teleskopai.
==Prietaisai==
Observatorijai priklauso keturi teleskopai:<br />
63cm skersmens Kasegreno tipo teleskopas (Molėtų observatorija);<br />
48cm skersmens Kasegreno tipo teleskopas (Samarkando universiteto observatorija, [[Uzbekistanas]]);<br />
28сm skersmens pusiaujinės montuotės tipo teleskopas, turintis kompiuterizuotą valdymą (VU astronomijos observatorijos rytiniame bokštelyje);<br />
16cm astrografas, turintis pusiaujinę vokišką montuotę (VU astronomijos observatorijos teritorijoje)
==Mokslas ir vykdomi tyrimai==
Observatorija bendradarbiauja su kitomis Europos observatorijomis. Atliekami plataus masto žvaigždžių populiacijų, spiečių fotometriniai tyrimai, cheminės sudėties ir evoliucijos tyrimai, žvaigždžių atmosferų ir jose vykstančių procesų modeliavimas. Itin daug nuveikta tiriant artimų galaktiktų- [[andromedos galaktika|Andromedos galaktikos]] ('''M31'''), bei [[trikampio galaktika|Trikampio galaktikos]] ('''M33''')- žvaigždes ir jų grupes.<br />
Kartu su [[vilniaus universitetas|Vilniaus Universitetu]] vykdomos visų pakopų astronomijos studijos, dėstomi dalykai, apimantys visą astronomiją nuo Saulės sistemos parametrų iki Visatos sandaros modelių.
== Nuorodos ==
| |||