Švano ląstelės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: fr |
S Kokio nors search&replace testavimas |
||
Eilutė 7:
[[Elektroninis mikroskopas|Elektroniniu mikroskopu]] (EM) matoma Švano ląstelė atrodo kaip nedidelis, ištįsusios [[plazminė membrana|membranos]], mažai [[citoplazma|citoplazmos]] turintis kūnelis. Membrana būna apsivyniojusi apie aksoną nuo kelių iki šimto kartų. Auginamos [[in vitro|''in vitro'']] be aksonų, Švano ląstelės įgauna panašią į ištiestos virvelės struktūrą. Periferinėje nervų sistemoje visus aksonus, tiek turinčius mielino dangą (mielininius) tiek ir neturinčius (nemielininius), dengia Švano ląstelės. Neišskiriančios mielino Švano ląstelės retkarčiais vadinamos '''Remako ląstelėmis''', tiesiog dėl patogumo skiriant jas tarpusavyje. Remako ląstelės gali "tapti" švano ląstelėmis ir atvirkščiai. Viena Švano ląstelė gali padengti keletą nedidelių aksonų, tačiau viena ląstelė gali mielininti tik vieną aksoną. Tuo jos skiriasi nuo centrinės nervų sistemos oligodendrocitų, galinčių vienu metu padengti mielinu kelis aksonus. Be to, mielino sintezė Švano ląstelėse yra reguliuojama per jų kontaktą su aksonais, o oligodendrocituose - per kontaktą su [[astrocitas|astrocitais]].
Tiek [[in vivo|''in vivo'']], tiek ir ''in vitro'' Švano ląstelės gali būti nustatomos pagal [[molekulinis žymuo|molekulinius žymenis]] (markerius). Dauguma jų - tai su mielinu susiję [[baltymas|baltymai]]: PO - periferinis mielino baltymas, MBP - mielino pagrindinis, arba bazinis, baltymas, PLP - proteolipidinis baltymas. Žymenimis gali būti ir [[lipidai]] - [[galaktozilceramidai]] (pvz., [[galaktozilcerebrozidai]] - GalC) ir [[sulfatidai]]. Šios molekulės yra eksponuojamos Švano ląstelių paviršiuje nuo pat mielino susidarymo pradžios ir yra aptinkamos tol, kol ląstelė kontaktuoja su aksonu. Išnykus neurono sąveikai su neuroglijos ląstelėmis, šių [[
==Funkcijos==
| |||