Juozas Žilevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Botas: Automatinis teksto keitimas (- 05]] + 5]])
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kokio nors search&replace testavimas
Eilutė 4:
==Biografija==
 
Pradžios mokyklą lankė Tveruose, o [[1905]] eksternu baigė Palangos progimnaziją. Pas Varšuvos muzikos instituto auklėtinį Plungės vargonininką N. Sasnauską išmokęs vargonuoti, [[1908]] - [[1914]] vargonininkavo ir vadovavo chorams Varniuose, Viekšniuose, [[Plungė|Plungėje]] ir Tirkšliuose. [[1910]] - [[1912]] vasaromis važinėjo į Varšuvą pas M. Surzyriskį mokytis vargonuoti. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Peterburgą. Kompozitoriaus [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]] skatinamas [[1915]] įstojo į Imperatoriškąją konservatoriją, kur vargonavimą studijavo pas J. Handchiną, kompoziciją pas V. Calafatti, J. Vytuolą (Vitols), A. Glazunovą, M. Steinbergą ir A. Žitomirskį, o estetiką ir muzikos istoriją pas Karatiginą. [[1918]] eksternu baigė gimnaziją, lankė Peterburgo Archiologijos ir Meno istorijos institutą. Studijuodamas iki [[1918]] dėstė muziką ir vadovavo chorui Šv. Kotrynos jaunuolių gimnazijoje. [[1919]] laisvo menininko diplomu baigęs konservatoriją, trumpai dirbo Lietuvos ir Baltarusijos Švietimo liaudies komisariato įgaliotiniu, vadovavo darbininkų chorams, rūpinosi, kad rusų valdžia grąžintų Lietuvai išvežtas kultūros vertybes. [[1919]] - [[1920]] Vitebsko konservatorijoje dėstė muzikos teorijos disciplinas, buvo mokyklų muzikos inspektorius ir chorų instruktorius, gavo profesoriaus mokslinį vardą.
 
[[1920]] J. Žilevičius grįžo į Lietuvą ir, apsigyvenęs [[Kaunas|Kaune]], iškart įsijungė į tuometinį kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Dirbo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijoje, rūpinosi Operos vaidyklos ir Valstybės teatro steigimu, dėstė A. Sutkaus vaidybos studijoje ir vargonininkų kursuose, buvo Valstybės teatro antrasis dirigentas, muzikos sufleris, administratorius ir reikalų vedėjas. [[1922]] - [[1924]] kaip Lietuvos švietimo ministerijos Meno skyriaus viršininkas parengė muzikos programas vidurinėms mokykloms, vadovavo muzikos mokytojų vasaros kursams, daug prisidėjo prie [[1924]] 1-osios visos Lietuvos dainų šventės surengimo [[Kaunas|Kaune]]. [[1923]] buvo išvykęs į Latvijos dainų šventę susipažinti su dainų švenčių rengimo organizaciniais klausimais. Kauno karo muziejuje ir miesto sode suorganizavo 32 simfoninės muzikos koncertus.