Antanas Sniečkus: Skirtumas tarp puslapio versijų

| gimimo data = [[{{Gimė|1903]] m. [[sausio |1|10]] d.|T}}

[[1920]] m. tapo bolševikų partijos nariu. [[1921]] m. už antivalstybinę, komunistinę veiklą jis buvo suimtas, tačiau po poros mėnesių paleistas už užstatą. LKP CK rekomendavus, [[1921]] m. liepos mėnesį nelegaliai emigravo į [[Rusija|Rusiją]] ir iki [[1925]] m. gyveno [[Smolenskas|Smolenske]]. Čia jis baigė universiteto [[darbininkų fakultetas|darbininkų fakultetą]], LKP CK spaustuvėje dirbo įvairių leidinių redaktoriumi, dalyvavo [[ČON]] (''časti osobovo naznačenija'' – ypatingos paskirties dalinių) – operacijose prieš maištingai nusiteikusius valstiečius ir kitus „antitarybinius“ elementus.

[[1924]] m. A.Sniečkus tapo [[Zigmontas Antanas Aleksa|Z. Angariečio]] pavaduotoju. [[1925]] m. įstojo į Maskvos [[Plechanovo liaudies ūkio institutas|Plechanovo liaudies ūkio institutą]], tuo pačiu metu dirbdamas LKP atstovybėje prie [[Kominternas|Kominterno]] vykdomojo komiteto.

Po keturių LKP vadovų sušaudymo, siekdama sustiprinti Lietuvos komunistų organizacinį branduolį, Maskva nelegaliam darbui į Lietuvą pasiuntė keletą žmonių, tarp jų ir A. Sniečkų. Perėjęs sieną, [[1927]] m. [[sausio 6]] d. jis buvo kooptuotas į [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] CK narius ir išrinktas LKP CK sekretoriato nariu, atsakingu už agitacinį – propagandinį ir organizacinį darbą. Praktiškai tai buvo pirmojo sekretoriaus funkcijos, nors iki [[1936]] m. visi partiniai reikalai buvo tvarkomi kolegialiai. [[1936]] m. jis buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi ir su maža pertrauka išbuvo juo iki [[1974]] m.

[[1937]] m. [[gegužės 21]] d. A. Sniečkus su savo kolegomis buvo iškviestas į Maskvą. Kominterno vykdomajame komitete buvo priimta rezoliucija „Organizaciniu klausimu“, numatanti visų LKP CK grandžių, LKP rajonų bei [[Kaunas|Kauno]] miesto komiteto patikrinimą ir „apvalymą“. Terminas – 6 mėnesiai. Konfidencialiame pokalbyje su vienu iš Kominterno sekretorių M. Triliseriu A. Sniečkui buvo pasiūlyta nutraukti visus ryšius su daugeliu Lietuvos komunistų.

[[1938]] m. tiesioginiu [[Josifas Stalinas|J. Stalino]] nurodymu buvo paleista [[Lenkija|Lenkijos]] komunistų partija, pakeistos [[Estija|Estijos]], [[Latvija|Latvijos]], [[Jugoslavija|Jugoslavijos]], [[Rumunija|Rumunijos]], [[Vengrija|Vengrijos]] ir kitų kraštų komunistų partijos vadovybės. [[1938]] m. [[kovo 27]] d. suimtas Z. Angarietis. Panašaus likimo susilaukė daugelis Tarybų Sąjungoje gyvenusių lietuvių politinių emigrantų.

Po šių akcijų [[1938]] m. LKP ir Kominterno – VKP(b) CK ryšiai beveik nutrūko (iki [[1940]] m.). Šiuo laikotarpiu A. Sniečkumi susidomėjo TSRS [[NKVD]] organai. A. Sniečkus slapstėsi ir nuo Lietuvos policijos, ir nuo NKVD, tačiau [[1940]] m. birželio – liepos mėnesiais LKP neoficialiai buvo reabilituota, o jos lyderiai paskirti į vadovaujančius postus.

[[1940]] m. [[birželio 19]] d. A. Sniečkus tapo Valstybės saugumo departamento direktoriumi. [[1940]] m. [[rugpjūčio 15]] d. jis buvo nukreiptas į partinį darbą ir išrinktas LKP CK I sekretoriumi. Šiose pareigose pradėjo organizuoti pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus (vien [[1941]] m. birželio 14 d. buvo areštuota virš 30 000 civilių asmenų, tarp jų moterų ir vaikų).

* [http://www.lietuvos.net/istorija/byla/ Nusikaltėliai žmogiškumui ir Lietuvai.];

*Rokas Subačius. [[Dramatiškos biografijos]]: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… - V.: Mintis, 2005. - 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7.

{{succession box | before = [[Motiejus Šumauskas]]| title = [[LKP|LKP CK pirmasis sekretorius]]|years=[[1936]] - [[1938]]| after = [[Icikas Meskupas (Adomas)]]| ]]}}

[[Kategorija:Lietuvos TSR politiniai veikėjai|Sniečkus, Antanas]]