Lietuvių kalbos žodynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Konsultantas (aptarimas | indėlis)
Straipsnio papildymas. Panaikinu informacija apie www neprieinamumą - neatitinka realybės.
B.gliwa (aptarimas | indėlis)
user:konsultantas nuklonavo lkz.lt '''copyright'''
Eilutė 1:
'''Lietuvių kalbos žodynas''', sutrumpintas '''LKŽ''' - didžiausias lietuvių kalbos žodynas. Jo apimtis - 20 tomų. Žodyne pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. Žodžiai iliustruojami raštų nuo 1547 m. iki 2001 m. (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais, renkamais nuo 1902 m.
 
Žodyno apimtis: apie 22 000 puslapių, 0,5 mln. leksikografinių straipsnių (antraštinių ir paantraštinių žodžių), daugiau kaip 11 mln. žodžių, pavartotų Žodyno tekste (pavyzdžiuose, reikšmių apibrėžimuose ir kt.). Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka. Tai vienas didžiausių leksikografinių darbų pasaulyje.
 
LKŽ parodoma žodžio geografija, istorija, kilmė, gramatinės formos ir kategorijos, darybiniai ryšiai ir variantai, semantinė struktūra, kirčiavimas, vartosena ir stilius. Tarmių leksika pagal fonetinius dėsnius transponuojama į bendrinę kalbą. Žodyne gausu etnolingvistinės medžiagos: iliustraciniai pavyzdžiai rodo žmonių buitį, visuomeninius santykius, etines vertybes, čia daug etnografinių detalių.
 
==Istorija==
Žodyno pradininkas - [[Kazimieras Būga]], išleidęs pirmąjį sąsiuvinį [[1924]] m. Po K.Būgos mirties Švietimo ministerija 1930 m. atnaujinti šį darbą įpareigojo prof. [[Juozas Balčikonis|Juozą Balčikonį]], kurio vadovaujama grupė 1941 m. išleido pirmąjį tomą (A-B). Antrasis tomas buvo išleistas po karo, 1947 m. Tuo metu žodynas susilaukė ideologinių priekaištų - žodyne esą per daug religinės, buržuazinės leksikos ir per mažai tarybinės. Pirmieji du tomai buvo konfiskuojami, slepiami spec. archyvuose ir tapo bibliografinėmis retenybėmis.
 
Trečias tomas, išleistas 1956 m., jau atitiko ideologinius reikalavimus (pavyzdžių iš sovietinės literatūros, tik po jų buvo galima rašyti sakinius iš tarmių, senųjų raštų, tautosakos ir pan.). Toliau leidyba vyko sklandžiau, nuo 1956 m. LKŽ tomai buvo publikuojami kas 3–4–5 metai, o pirmieji tomai buvo papildyti ir išleisti iš naujo. III–V tomus redagavo [[Kazys Ulvydas]], VI–X – [[Jonas Kruopas]], XI–XVI – vėl Kazys Ulvydas, XVII–XX tomų vyriausiasis redaktorius – prof. [[Vytautas Vitkauskas]]. 2002 m. pasirodė paskutinis - XX-as - tomas.
 
LKŽ rengimas buvo pavestas Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutui. Nuo 1990 m., suskaidžius institutą, LKŽ rengimu užsiima [[Lietuvių kalbos institutas]].
 
1999-2002 m LKŽ I-XVI tomų tekstai perkėlti į skaitmeninę terpę, o nuo XVII tomo LKŽ leidybai buvo imtos naudoti kompiuterinės technologijos.
 
2005 m. parengta internetinė LKŽ versija.
eilutė 21 ⟶ 19:
Dėl politinio tabu vengta krikščioniškos ir pagoniškos terminijos. Vengta ir seksualinių sąvokį, pvz. ''mylėtis'' reiškia 'vaišinti, draugauti' ir t.t., bet LKŽ neteikia reikšmės 'lytiškai sueiti'.
 
LKŽ atlieka ir norminimo funkciją - pažymi "nevartotinus" žodžius. <!-- Etimologizavimai dažnai nevykę. >.
 
==Nuorodos==
eilutė 32 ⟶ 30:
*Dvidešimt lietuvių kalbos žodyno tomų. ISBN 9986-668-39-5
 
[[category:Žodynai]]-->