Andrius Domaševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
S Politiko info lentelės įstatymas ir/arba smulkūs pataisymai., using AWB |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = Andrius Domaševičius
| titulas =
| vaizdas =
| vaizdo plotis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1865|11|30}}
| gimimo vieta = [[Panevėžys|Panevėžyje]]
| mirė = {{Mirė|1935|3|19|1865|11|30}}
| mirties vieta = ten pat
| palaidotas =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis =
| sutuoktinė =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = gydytojas ginekologas. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] įkūrėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = <div></div>
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1890]] m. [[Kijevas|Kijevo]] universitetas
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
'''Jonas Andrius Domaševičius''' ([[1865]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]] – [[1935]] m. [[kovo 19]] d. ten pat) – gydytojas ginekologas. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] įkūrėjas.
== Biografija ==
Kilęs iš sulenkėjusių dvarininkų. [[1884]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]], [[1884]]–[[1890]] studijavo mediciną [[Kijevas|Kijevo]] universitete, [[1891]]–[[1893]] stažavosi [[Sankt Peterburgas|Petrapilyje]]
=== Socialdemokratų lyderis ===
eilutė 8 ⟶ 42:
[[1893]] apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], bendradarbiavo su varpininkais, subūrė socialdemokratų grupę. Nors pats buvo ir ne itin didelis tikintysis, tačiau iš principo [[1895]] su [[Povilas Matulionis|P. Matulioniu]] ir [[Donatas Malinauskas|D. Malinausku]] pasiekė, kad katalikams būtų grąžinta Šv. Mykolo bažnyčia, net giedojo jos chore. Jo bute [[1896]] m. [[gegužės 1]] d. įvyko [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] I suvažiavimas.
[[1896]] užmezgė ryšius su [[Prūsija|Prūsijos]] lietuvių ir kitų šalių [[socialdemokratai]]s [[Fridrichas Kuršaitis|F. Kuršaičiu]], A. Hertensu, [[Augustas Bebelis|A. Bebeliu]], ieškojo pagalbos išleidžiant LSDP dokumentus. Vokiečiams nepritarus, buvo nuvykęs į [[Londonas|Londoną]], bandė ten steigti spaustuvę, bet, pritrūkęs pinigų, LSDP raštus išspausdino [[Paryžius|Paryžiuje]]. Už politinę veiklą [[1897]] m. 40 dienų kalintas Vilniuje. Provokatoriaus Baranavičiaus išduotas [[1899]] m. [[kovo 12]] d. vėl suimtas kartu su kitais socialdemokratais, 8 mėn. kalėjo [[Vilnius|Vilniuje]], mėnesį [[Petrapilis|Petrapilyje]], o [[1900]] m. ištremtas 4 metams į [[Sibiras|Sibirą]] gyveno [[Omskas|Omske]], [[Karakalinskas|Karakalinske]], [[Semipalatinskas|Semipalatinske]]. Dar [[1899]] m. jam pavyko LSDP ryšius perduoti studentui [[Vladas Sirutavičius|V. Sirutavičiui]].
Dalyvavo [[1905]]–[[1907]] [[1905-1907 m. revoliucija|įvykiuose]], [[1905]] m. gruodį teko pasitraukti į [[Tilžė|Tilžę]], ten leido socialdemokratinę literatūrą, redagavo „[[Echo žycia robotniczego]]“, „[[Darbininkų balsas|Darbininkų balsą]]“. Bandė paveikti Vokietijos socialdemokratus, kad tie pripažintų [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] teisę į autonomiją. [[1906]] m. vasarą grįžo į Vilnių ir buvo teisiamas Vileikos byloje. Neįrodžius kaltės išteisintas.
[[1907]] m. LSDP VII suvažiavime laimėjus autonomistams pasitraukė iš LSDP CK, o vėliau ir iš politinės veiklos.
eilutė 17 ⟶ 51:
=== Gydytojas ===
[[1904]] m. grįžęs iš tremties į [[Vilnius|Vilnių]] dirbo greitosios pagalbos gydytoju Šv. Jokūbo ir Savičiaus ligoninėse, dėstė felčerių mokykloje, Raudonojo kryžiaus gailestingųjų seserų kursuose. [[1907]] m. vienas [[lietuvių mokslo draugija|lietuvių mokslo draugijos]] steigėjų, [[1908]]–[[1909]] m. jos vicepirmininkas. [[1909]] m. jo iniciatyva įkurta draugijos medicinos, [[1913]] m. - statistikos - ekonomikos sekcija.
[[1910]] įsteigė privačią polikliniką ir ginekologinę ligoninę „Sveikata“ (Gimnazijos g. 4). [[1917]] m. vėl įsitraukė į LSDP veiklą, dalyvavo [[Vilniaus konferencija|Lietuvių konferencijoje]] Vilniuje. [[1918]] m. gruodžio mėn. išrinktas į Vilniaus Darbininkų tarybą, o jos [[gruodžio 15]] d. posėdyje – į Vykdomąjį komitetą. Vėliau suartėjo su [[komunistai]]s. [[1919]] m. buvo jų sveikatos apsaugos liaudies komisaras. [[1919]] m. sausio – balandžio mėn. iš LSDP Vilniaus ir [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] organizacijų įkūrė vadinamąją Lietuvos komunistų partiją, jai vadovavo. Tačiau ši organizacija nebuvo priimta į Lietuvos ir Baltarusijos komunistų partiją (bolševikų), nes, pasak [[Zigmontas Aleksa|Z. Angariečio]], Andrius Domaševičius niekada iki galo netapęs bolševiku. Buvo Naujosios Vilnios darbininkų tarybos pirmininkas. [[1919]] m. [[balandžio 21]] d. lenkams užėmus Vilnių du kartus kalintas. [[1920]] m. paleistas, išvyko į Rusiją.
[[1921]] m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje, dirbo ligoninėje. Vienas profsąjungų organizatorių ir vadovų. Už ryšius su darbininkais pašalintas iš darbo vertėsi gydytojo praktika. [[1923]]–[[1927]] keliskart kalintas, [[1926]] m. buvo teisiamas „kuopininkų“ byloje, bet išteisintas. [[1933]] m. pusei metų buvo ištremtas į [[Smilgiai|Smilgius]]. [[1934]] m. lankėsi [[TSRS]].<ref>{{VLE|V|63||Andrius Domaševičius}}</ref>
| |||