Rusijos imperijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
'''[[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] istorija''' apima laikotarpį, kada pasibaigus [[Šiaurės karas|Šiaurės karui]] ir pasirašius [[Ništato taika|Ništato taikos]] sutartį, Rusija buvo iškilmingai paskelbta imperija iki [[1917]] m. revoliucijos, kada į valdžią atėjo [[bolševikai]].
 
== Petro I valdymo laikotarpis (1682[[1689]] - [[1725]] m.) ==
[[Vaizdas:Peter der-Grosse 1838.jpg|thumb|160px|Petras I – pirmasis Rusijos imperatorius]]
Petras I įsitvirtino soste negailestingai kovodamas su savo priešininkais. Ne tik pirmieji jo valdymo žingsniai, bet ir visas viešpatavimo laikotarpis buvo aplaistytas Rusijos žmonių krauju. Kita vertus, Petras I pradėjo naują Rusijos istorijos epochą. Ją galima vadinti pirmąja Rusijos pertvarka, kurią įgyvendinant buvo bandoma remtis Vakarų patirtimi.
Petras I nekeitė ankstesnės užsienio politikos, jis tik energingai ėmėsi ją įgyvendinti. Jis bandė įveikti Rusijos [[ekonomika|ekonomikos]] ir [[kultūra|kultūros]] atsilikimą, jos uždarumą, tad stengėsi plėtoti politinius, prekybinius, kultūrinius ryšius su [[Europa|Europos]] kraštais. Tam reikėjo patogaus ir saugaus išėjimo į jūrą. Rusija galėjo jį įgyti tik nukariavusi kitus kraštus ir tautas. Petras I manė būsiant tikslinga Rusijai įsitvirtinti Juodosios jūros šiauriniuose pakraščiuose ir ten esančiuose uostuose. Po XVII a. pabaigoje surengtų dviejų nepasisekusių žygių į [[Krymas|Krymą]], Rusijos kariuomenė pradėjo pulti turkų Azovo tvirtovę. Petras I surengė su Azovo žygius. Antrojo metu rusai užėmė Azovą, bet nepajėgė jo išlaikyti. Viltis užmegzti ryšius su Europa per Juodąją jūrą žlugo.
 
== 1725 - 1762 m. ==
[[1725]] m. [[Petras I]] mirė, nepaskyręs sosto įpėdinio. Po ji mirties iki [[1801]] m. Rusijoje įvyko bene 7 rūmų perversmai. Rusiją valdė moterys, kūdikiai ar šiaip į valdovus nelabai tinkantys žmonės. Rusijos carai pamažu tolo nuo Romanovų kamieno, kol pagaliau liko tik dinastijos pavardė. Rūmų perversmai atspindėjo bajorijos ir senosios diduomenės tarpusavio kovą dėl vienokios ar kitokios baudžiavinės Rusijos raidos. Rusijoje bandė įsigalėti Kuršo vokiečiai. Tai ir paskatino rusus vienytis, nes Rusijoje užsieniečių niekuomet nemėgta ir jais nepasitikėta. Keičiantis šalies vadovams, keisdavosi ir vyriausybės socialinė politika. vos per 30 metų bajorija įgyjo daugybę teisių ir privilegijų. Bajorų baudžiauninkai buvo atleisti nuo priesaikos carui (už juos prisiekdavo jų ponas), bajorai gavo teisę rinkti iš savo baudžiauninkų valstybinius mokesčius, savo nuožiūra tremti nepaklusnius į Sibirą, buvo sutrumpintas bajorų valstybinės ar karo tarnybos laikas. Pagaliau buvo paskelbtos bajorijos laisvės. Po daugelio rūmų perversmų visi Rusijos žemvaldžiai susiliejo į vieną bajorų luomą.
 
Anoniminis naudotojas