Trigubo Aljanso karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S typos
Eilutė 55:
Pagrindinė invazijų į Paragvajų vieta tapo Paranos ir [[Paragvajus (upė)|Paragvajaus]] upių santaka, kur paragvajiečiai buvo įkūrę pagrindinius įtvirtinimus. 1866-1868 m. aljanso pajėgos bandė pralaužti Paragvajaus gynybą. Pirmoji užimta tvirtovė buvo Itapiru. Toliau aljansas laimėjęs Paso de La Patrijos ir Estero Beljako mūšius įžygiavo į Tujuti pelkes ir buvo užpultos paragvajiečių. [[1866]] m. [[gegužės 24]] d. aljansas laimėjo [[Tujuti mūšis|Tujuti mūšį]]. Brazilai užėmė Kuruti tvirtovę, tačiau paragvajiečiai laimėjo [[Kurupati mūšis|Kurupaiti mūšį]]. Po šio aljanso pralaimėjimo, invazijos tempai sulėtėjo. [[1866]] m. [[spalio 10]] d. brazilai į Paragvajų atsiuntė maršalą [[Luís Alves de Lima]], Kašijaso kunigaikštį. Tuo metu brazilų armija buvo pakrikusi, Mitrė ir Floresas buvo grįžę į savo šalis dėl jose kilusių neramumų. Kašijasas perorganizavo armiją, parūpino medicininę pagalbą, bei suorganizavo tiekimo sistemą. Tuo metu su paragvajiečiais tevyko smulkūs susidūrimai, o Solano Lopesas sutvirtino savo pagrindinę [[Umaita|Umaitos]] tvirtovę.
 
Kašijasas siekė prasmukti pro Paragvajaus tvirtoves, nutraukti jų ryšius su [[Asunsjonas|Asunsjonu]] ir apsupti Paragvajaus pajėgas. Tačiau [[1867]] m. liepą grįžęs Mitrė perėmė pajėgų valdymą ir pagal seną planą užimti tvirtoves. [[1868]] m. sausį vėl Kašijasas permėperėmė valdymą. [[Liepos 25]] d. galiausiai užimta Umaita. Toliau aljansui žygiuojant link Asunsjono Kašijasas atliko vadinamą Pikisiri manevrą: palikęs eskadroną kautis su paragvajiečiais, jis persikėlė per Paragvajaus upę, pelkėmis pasistūmėjo į šiaurės rytus, ties [[Viljeta]] vėl kirto upę ir užklupo Paragvajaus armiją iš užnugario. Toliau aljanso pajėgos laimėjo Itororo, Avai, Lmas Valentinas mūšius. Aljansas išsiuntė prašymą Lopesui pasiduoti, tačiau šis pasitraukė į [[Sero Leonas|Sero Leono]] kalnus. [[1869]] m. [[sausio 1]] d. brazilų kariai įžengė į Asunsjoną.
 
ImperatortiausImperatoriaus [[Pedru II]] sūnus [[Gaston d'Orléans]] paskirtas atsakingu už karo veiksmus Paragvajuje sustiprino Brazilijos įtaką ir paskyrė provizorinį prezidentą [[Cirilo Antonio Rivarola]]. Solano Lopesas kalnuose tebesipriešino. Gaston d'Orléans per metus laiko įveikė jų pasipriešinimą. Paragvajaus armiją sudarė daugiausia vaikai ir menkai ginkluoti kariai. [[1870]] m. [[kovo 1]] d. brazilai laimėjo paskutinį [[Sero Koros mūšis|Sero Koros mūšį]]. Jo metu mirtinai sužeistas Solano Lopesas.
 
== Padariniai ==
Eilutė 65:
Pagal Trigubo Aljanso sutartį Argentina ir Brazilija pasidalino Paragvajaus teritorijas: Argentinai atiteko dalis [[Gran Čiakas|Gran Čiako]] (dabartinė [[Čiako provincija]] ir [[Formosos provincija]]), Brazilijai - dalis ginčytino Paragvajaus-Paranos tarpupio (išplėstas Mato Grosas). Iš Argentinos pusės buvo siūlymų pasidalinti visą Paragvajaus teritoriją, tačiau brazilai nebuvo suinteresuoti šalies panaikinimu. 1876 m. Brazilija išvedė savo pajėgas iš Paragvajaus, tačiau Argentina neatsisakė planų užimti visą Gran Čiaką. Argentinos-Paragvajaus siena nustatyta po ilgų ginčų, tarpininkaujant JAV prezidentui [[Rutherford B. Hayes]]. Brazilija pasirašė taiką su Paragvajumi pasilikusi teisę nevaržomai vystyti laivybą Paragvajaus upe.
 
Paragvajuje Trigubo Aljanso karas tebevertinamas nevienareikšmiškai: vieni teigia, kad tai buvęs drąsus žingsnis, kad maža šalis sugebėjo pasipriešinti savo didelėms kaimynėms, tuo tarpu oponentai teigia jog tai buvo neprotingas žingsnis, pražudęs beveik visą šalį. Paragvajaus valstybė buvo visiškai palaužta: suniokoti ištisi kaimai ir miestai, žemė išparduodaišparduota, sunaikinta pramonė, infrastruktūra, žemės ūkio produkcijos užteko tik išsimaitinimui. Tai lėmė didelį Paragvajaus ekonominį ir socialinį atsilikimą, tebejaučiamą ir dabar. Visos kare dalyvavusios šalys prasiskolino. Dėl karo kilo ekonominė krizė Brazilijoje, privedusi prie imperijos subyrėjimo.
 
== Išnašos ==