00:01, 24 kovo 2006 versija taisyti Algirdas (aptarimas \| indėlis) 23 094 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:18, 12 gegužės 2006 versija taisyti anuliuoti Kvitas (aptarimas \| indėlis) 4 375 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Petras Kriaučiūnas''', Kazimiero sūnus ([[1850]] [[spalio 16]] d. Papečkių k. (dabar [[Girėnai (Vilkaviškis)]]), Vištyčio apsk., [[Vilkaviškio rajonas\|Vilkaviškio r.]], - [[1916]] m. [[sausio 20]] d. Jaroslavlis, [[Rusija]], kapinės panaikintos) - mokytojas, knygnešys. ~~{{copyvio\|http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/P_Kriauciunas.htm\|}}~~ ~~Knygnešys Petras Kriaučiūnas~~ ~~Gimė 1850 m. rugsėjo mėn. 16 d. Papečkių k. (dabar Girėnų k.), Vištyčio a., Vilkaviškio r. Mirė 1916 m. sausio 20 (7) d. Jaroslavlyje (Rusija). Palaidojimo vieta nežinoma.~~ ==Biografija== Tėvai - pasiturintys valstiečiai. Baigęs Vištyčio pradinę mokyklą, 1863-1871 mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1871-1880 metais - Seinų kunigų seminarijoje ir Petrapilio dvasinėje akademijoje. Čia Petras Kriaučiūnas. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo susipažino su tuo metu studijavusiais K. Jauniumi ir S. Gimžausku, kurie turėjo įtakos jo tolesnei veiklai. Šventintis į kunigus atsisakė, nes būtų reikėję dirbti Mogiliovo gub. Dar metus mokėsi Varšuvos universitete ir, gavęs mokytojo diplomą, įsidarbino Marijampolės gimnazijoje. Prasidėjo našiausias ir svarbiausias jo veiklos periodas. Be lotynų k., dar turėjo lietuvių k. pamokų, nors ir neprivalomų. Gimnazijos bibliotekos lietuviškų knygų skyriuje turėjo kelis šimtus rinktinių veikalų ir naudojo juos pamokose lietuvių kalbos ir raštijos istorijai pavaizduoti. Tapo tikru lietuvybės agitatoriumi, o jo butas - lietuvybės skleidimo židiniu. Įtakojo gimnazistų būrelio susikūrimą lietuviškai spaudai skaityti ir platinti. Pasirodžius "Aušrai", rėmė ją pinigais, taisė rankraščius, padėjo ją platinti. Užsisakydavo apie pora šimtų egz. ir skleisdavo juos ne tik moksleivių tarpe, bet ir visoje Suvalkijoje. Turėjo patikimų platintojų kunigų, buvusių jo mokslo draugų. Tai A. Grinevičius, J. ir S. Norkai, A. Radušis ir kt. Daug padėjo ir "Varpui" - dalyvavo pirmajame varpininkų susirinkime, yra redagavęs "Varpo" straipsnių. Gautus spaudinius dalindavo nemokamai. Dr. K.Grinius suskaičiavo apie 80 įžymių jo mokinių. 23 jo mokiniai nukentėjo nuo persekiojimų. 1887 caro administracija kartu su kitais lietuviais atleido iš mokytojų. Įsidarbino Apygardos Teismo Suvažiavimo raštvedžiu. 1889 m. sausio 30 d. paskirtas Plokščių (Šakių r.) teisėju. Čia jį lankė studentai, kunigai, šviesuomenė. Aptardavo su jais ir spaudos leidimo bei platinimo klausimus. 1899 m. atleistas iš teisėjo pareigų grįžo į Marijampolę. Dirbo advokatu. Nuo 1906 m. vėl pradėjo mokytojauti. Kilus 1 pas. karui, kartu su gimnazija pasitraukė į Rusiją. Petro Kriaučiūno tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. ~~Lit.:~~ ===Mokslas ir studijos=== ~~Gustaitis M. Petras Kriaučiūnas. Gyvenimas. Raštai. Dokumentai.-1926.-159 p.; Grinius K.~~ ~~Atsiminimai ir mintys. T1.-1947.-P.37-57; Vaišora J. Petras Kriaučiūnas lietuvių tautinio~~ * Baigta [[Vištytis (miestelis)\|Vištyčio]] pradinė mokykla. ~~atgimimo pradininkas Sūduvoje // Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis.-T.1.-Roma,~~ * [[1863]] - [[1871]] mokslas [[Marijampolė\|Marijampolės]] gimnazijoje ~~1965.-P.117-141;Peckus V. Ar sugrįš į gimtinę. [Apie P.Kriaučiūną] // Naujasis kelias .-Liep.14.~~ * [[1871]] - [[1875]] mokslas Seinų kunigų seminarijoje * [[1875]] - [[1879]] mokslas Petrapilio dvasinėje akademijoje. [[Sankt Peterburgas\|Peterburge]] pažintis su tuo metu studijavusiais [[Kazimieras Jaunius\|Kazimieru Jauniumi]] ir [[Silvestras Gimžauskas\|Silvestru Gimžausku]], turėjo įtakos Petro Kriaučiūno tolesnei veiklai. Nenorėdamas dirbti Mogiliovo arkivyskupijos parapijose, šventintis į kunigus atsisakė. Baigęs mokslus [[Varšuva\|Varšuvos]] universitete ir, gavęs mokytojo diplomą, įsidarbino [[Marijampolė\|Marijampolės]] gimnazijoje. ===Švietėjiška veikla=== [[Marijampolė\|Marijampolės]] gimnazijoje dėstė [[Lotynų kalba\|lotynų kalbą]] ir [[Lietuvių kalba\|lietuvių kalbą]]. Gimnazijos bibliotekos lietuviškų knygų skyriuje turėjo kelis šimtus knygų, tarp jų [[Sankt Peterburgas\|Peterburge]] išleistus [[Kristijonas Donelaitis\|Kristijono Donelaičio]] raštus ir naudojo juos pamokose lietuvių kalbos ir raštijos istorijai atskleisti. Subūrė gimnazistų būrelį lietuviškai spaudai skaityti ir platinti. Pasirodžius [[Aušra (laikraštis)\|Aušros laikraščiui]], rėmė jį pinigais, taisė rankraščius, padėjo laikraštį platinti. Užsisakydavo apie dušimtus egzempliorių, skleisdavo juos gimnazijoje tarp moksleivių ir visoje [[Suvalkija\|Suvalkijoje]]. [[Aušra (laikraštis)\|Aušros laikraštį]] gaudavo per muitininką Jakubauską iš [[Virbalis\|Virbalio]], į Mažąją Lietuvą, parsivežti lietuviškos spaudos, vykdavo pats. Palaikė ryšius su draudžiamos spaudos platintojais kunigais ir buvusiais mokslo draugais. Tai [[Adomas Grinevičius\|]], [[Simonas Norkus]], [[Antanas Radušis]], [[Jonas Kriaučiūnas]] ir kiti. Dalyvavo pirmajame [[Varpininkai\|varpininkų]] susirinkime, redagavo [[Varpas (laikraštis)\|Varpo laikraščio]] straipsnius. Buvo Marijampolėje įsikūrusios [[Sietynas (organizacija) \|Sietyno draugijos]] narys. [[Kazys Grinius\|Kazio Griniaus]] duomenimis turėjo apie 80 įžymių mokinių (23 mokiniai buvo nukentėję nuo persekiojimų). [[1887]] m., atleistas iš mokytojo pareigų, įsidarbino apygardos teismo suvažiavimo raštvedžiu. [[1889]] m. [[sausio 30]] d. paskirtas [[Plokščiai\|Plokščių]] ([[Šakių rajonas\|Šakių r.]]) teisėju. Čia su studentais, kunigais, šviesuomene, aptardavo lietuvybės gaivinimo, spaudos leidimo bei platinimo klausimus. [[1899]] iš teisėjo pareigų atleistas. Grįžo į [[Marijampolė\|Marijampolę]], dirbo advokatu. Nuo [[1906]] vėl pradėjo mokytojauti. [[Pirmasis Pasaulinis karas\|I pasaulinio karo]], metu kartu su gimnazija pasitraukė į [[Rusija\|Rusiją]], apsigyveno Jaroslavlyje. [[Category:Knygnešiai]]

Petras Kriaučiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų