Normanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Almabot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: fy:Normandjers
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
 
Serijos karų XI-XII amžiuje metu normanai užkariavo pietinę Italijos dalį ir Siciliją, 1066 metais normanų kunigaikštis [[Vilhelmas I Užkariautojas]] užkariavo [[Anglija|Angliją]].
Labiausiai žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse ir
 
kitose Europos dalyse tarp VIII a. pabaigos ir XI a. Šis periodas Europos
{{ist-stub}}
istorijoje vadinamas vikingų amžiumi. Vikingai vertėsi žemdirbyste ir
{{tauta-stub}}
prekyba, kuri buvo plėtojama jūrų keliais. Taip pat sukūrė platų prekybos
{{Link FA|hu}}
tinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes. Nors dažniausiai
 
ekspedicijų tikslai nebūdavo prekybiniai, o daugiau pasitaikydavo
[[Kategorija:Vikingai]]
plėšikavimo atvejų bei tikrų išpuolių, kurių tikslas buvo apiplėšti gretimų
[[Kategorija:Italijos istorija]]
sričių gyventojais. Todėl dažniausiai vikingai vaizduojami kaip neraštingi,
[[Kategorija:Anglijos istorija]]
nekultūringi ir amžinai girti barbarai, kuriems labiau rūpėjo kruvini
 
karai, negu poezija. 793 m. įvyko pirmasis patikimai
[[an:Normandos]]
dokumentuotas vikingų užpuolimas Lindisfarne saloje, Anglijoje, o 1066 m.
[[ar:نورمان]]
vikingams vadovavęs Norvegijos konungas Haraldas Hardrada bandė
[[bn:নর্মান জাতি]]
įsitvirtinti tradicinėje vikingų antpuolių žemėje – Anglijoje, bet buvo sumuštas ir nuo to meto vikingų žygiai liovėsi.795 m. užregistruotas pirmasis Airijos antpuolis. 841 m.
[[ca:Normands]]
vikingai įkūrė Dublino miestą. Vikingai politeistai. Svarbiausias dievas Odinas, visažinis ir
[[cs:Normané]]
puikus strategas. Populiariausias – Toras – globėjas ir gynėjas. Frėjas –
[[cy:Normaniaid]]
vaisingumo dievas. Jie gyvena milžiniškoje Asgaro tvirtovėje, kurios
[[da:Normannerne]]
vidury auga uosis, viršūne pradūręs dangaus skliautą, o šaknis suleidę į
[[de:Normannen]]
pragarą. Šie dievai kartu su Valkirijomis, amazonėmis-karėmis ir kitomis
[[en:Normans]]
dievybėmis, dvasiomis ir demonais sudarė skandinavų panteoną. Laidojant
[[eo:Normanoj]]
mirusiuosius dažnai į kapą dedama jų asmeninių daiktų, kurių gali prireikti
[[es:Normandos]]
aname pasaulyje. Su vadais kartu laidojami jų mylimi gyvūnai, galvijų
[[et:Normannid]]
galvos ir vergai, kuriuos jie labai vertindavo. Pamažu užmezgę ryšius su
[[eu:Normandiar]]
Bizantija ir Vakarų Europa, vikingai priima krikščionybę. Svarbūs Europos istorijos veikėjai nuo 650 metų buvo vikingai. Pradžioje jie vadinosi Svear arba Sver, vėliau žinomi švedų vardu. Vikingų gimtinė senosios Upsalos žemėje, prie Melaro ežero. Yra nuomonė, kad vikingai buvo aukšti ir dideli vyrai.
[[fi:Normannit]]
[[fr:Normands]]
[[fy:Normandjers]]
[[ga:Normannaigh]]
[[gl:Normandos]]
[[he:נורמנים]]
[[hr:Normani]]
[[hu:Normannok]]
[[is:Normannar]]
[[it:Normanni]]
[[ja:ノルマン人]]
[[ka:ნორმანები]]
[[ko:노르만족]]
[[la:Normanni]]
[[mt:Normanni]]
[[nl:Normandiërs]]
[[no:Normannere]]
[[nrm:Normaunds]]
[[pl:Normanowie]]
[[pt:Normandos]]
[[ro:Normanzi]]
[[ru:Норманны]]
[[scn:Nurmanni]]
[[sh:Normani]]
[[sk:Normani (Normandia)]]
[[sl:Normani]]
[[sr:Нормани]]
[[sv:Normander]]
[[ta:நோர்மன்கள்]]
[[th:นอร์มัน]]
[[tr:Normanlar]]
[[zh:諾曼人]]