Normanai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: fy:Normandjers |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Serijos karų XI-XII amžiuje metu normanai užkariavo pietinę Italijos dalį ir Siciliją, 1066 metais normanų kunigaikštis [[Vilhelmas I Užkariautojas]] užkariavo [[Anglija|Angliją]].
Labiausiai žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse ir
kitose Europos dalyse tarp VIII a. pabaigos ir XI a. Šis periodas Europos
istorijoje vadinamas vikingų amžiumi. Vikingai vertėsi žemdirbyste ir
prekyba, kuri buvo plėtojama jūrų keliais. Taip pat sukūrė platų prekybos
tinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes. Nors dažniausiai
ekspedicijų tikslai nebūdavo prekybiniai, o daugiau pasitaikydavo
plėšikavimo atvejų bei tikrų išpuolių, kurių tikslas buvo apiplėšti gretimų
sričių gyventojais. Todėl dažniausiai vikingai vaizduojami kaip neraštingi,
nekultūringi ir amžinai girti barbarai, kuriems labiau rūpėjo kruvini
karai, negu poezija. 793 m. įvyko pirmasis patikimai
dokumentuotas vikingų užpuolimas Lindisfarne saloje, Anglijoje, o 1066 m.
vikingams vadovavęs Norvegijos konungas Haraldas Hardrada bandė
įsitvirtinti tradicinėje vikingų antpuolių žemėje – Anglijoje, bet buvo sumuštas ir nuo to meto vikingų žygiai liovėsi.795 m. užregistruotas pirmasis Airijos antpuolis. 841 m.
vikingai įkūrė Dublino miestą. Vikingai politeistai. Svarbiausias dievas Odinas, visažinis ir
puikus strategas. Populiariausias – Toras – globėjas ir gynėjas. Frėjas –
vaisingumo dievas. Jie gyvena milžiniškoje Asgaro tvirtovėje, kurios
vidury auga uosis, viršūne pradūręs dangaus skliautą, o šaknis suleidę į
pragarą. Šie dievai kartu su Valkirijomis, amazonėmis-karėmis ir kitomis
dievybėmis, dvasiomis ir demonais sudarė skandinavų panteoną. Laidojant
mirusiuosius dažnai į kapą dedama jų asmeninių daiktų, kurių gali prireikti
aname pasaulyje. Su vadais kartu laidojami jų mylimi gyvūnai, galvijų
galvos ir vergai, kuriuos jie labai vertindavo. Pamažu užmezgę ryšius su
Bizantija ir Vakarų Europa, vikingai priima krikščionybę. Svarbūs Europos istorijos veikėjai nuo 650 metų buvo vikingai. Pradžioje jie vadinosi Svear arba Sver, vėliau žinomi švedų vardu. Vikingų gimtinė senosios Upsalos žemėje, prie Melaro ežero. Yra nuomonė, kad vikingai buvo aukšti ir dideli vyrai.
|