Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Istorija: VLE parametrų reikšmių užpildymas.
Eilutė 6:
 
[[1920]] m. [[sausio 9]] d. batalionas pertvarkytas į pulką, jam suteiktas Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio vardas. Pulkas perkeltas į [[Ukmergė|Ukmergę]] ginti nuo lenkų [[Vepriai|Veprių]]-[[Kurkliai|Kurklių]] barą. [[Liepos 15]] d., lenkams traukiantis iš Rytų Lietuvos, pulko dalis, vadovaujama [[leitenantas|leitenanto]] J. Černiaus, įžengė į [[Vilnius|Vilnių]], o [[rugpjūčio 26]] d. Vilniuje buvo dislokuotas visas pulkas. Po to pulkas buvo perkeltas prie [[Gardinas|Gardino]], tačiau po pralaimėtų mūšių su lenkais, patyręs didelių nuostolių, sugrįžo į Vilnių, iš kur netrukus, spaudžiamas lenkų kariuomenės buvo priverstas trauktis Ukmergės pusėn. Drauge su kitais Lietuvos kariuomenės daliniais dalyvavo [[Giedraičių mūšis|Giedraičių mūšyje]], ties [[Giedraičiai]]s ir [[Širvintos|Širvintomis]] ne tik sustabdė lenkų kariuomenės veržimąsi, bet ir smarkiai ją sumušė. Pagal planą, kurį parengė Septintojo pėstininkų pulko bataliono vadas [[Teodoras Balnas]],
naktį iš [[lapkričio 18]] į 19 d. su 200 rinktinių karių apėjo lenkų Gardino pulką ir ankstų rytą puolė jį iš flango bei užnugario. Lenkai buvo iš 3 pusių apsupti ir sumušti. Lietuviai paėmė 200 belaisvių, jiems atiteko 2 patrankos, 24 sunkieji kulkosvaidžiai, apie 200 vežimų, 50 arklių, 250 šautuvų, 9 minosvaidžiai, 24 lauko virtuvės.<ref> {{VLE|II|509|[[Vytautas Spečiūnas]] {{VLE|II}},Septintasis 509pėstininkų psl.Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas}}</ref>
 
Kovoms su lenkais pasibaigus, pulkas saugojo demarkacijos liniją Ukmergės ir [[Trakai|Trakų]] apskrityse. [[1923]] m. pulko daliniai dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos krašto sukilime]], nuo [[kovo 1]] d. ir visas pulkas perkeltas į [[Klaipėda|Klaipėdą]] bei [[Šilutė|Šilutę]]. Klaipėdoje pulkas įsikūrė buvusiose Vokietijos kareivinėse, prie Šilutės – Macikų dvare.
 
[[1928]] m. pulkui įteikta III laipsnio [[Vyčio Kryžiaus ordino vėliava]] su įrašu „Meilė Lietuvos mūs žingsnius telydi“.
<ref>>A. Liekis Lietuvių karyba ir ginkluotė</ref>
 
Pulko kariai buvo ginkluoti vokiškais [[šautuvas|šautuvais]] „Mauser 98“ ir [[kulkosvaidis|kulkosvaidžiais]] „MG 08“.