Muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
|||
Eilutė 12:
Tradiciškai muziejus siejamas su [[biblioteka|bibliotekomis]] ir [[archyvas|archyvais]], kaip informacijos kaupėjais ir teikėjais. Tuo grindžiamas šių įstaigų bendras valdymo modelis. Didžiojoje Britanijoje [[2000]] m. įsteigta bendra muziejų, archyvų ir bibliotekų taryba; JAV [[1996]] m. – muziejų ir viešųjų bibliotekų institutas. Lietuvoje bibliotekų ir muziejų veiklą kuruoja Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyrius. Šiuolaikinis muziejus vertinamas kaip mokymo ir mokymosi centras moderniomis technologijomis (ypač viešosiose vietose) teikiantis daugelio sričių žinių.
Siekiama, kad muziejaus veikla padėtų tobulėti [[žinių visuomenė|žinių visuomenei]], o muziejinės vertybės būtų prieinamos visuomenei ir pasauliui. Yra naujų muziejų tipų: viską apimantys bendruomenių muziejai, atminties vietų muziejai veikia visuomenės poreikiams, ugdo visuomeniškumą, pilietiškumą, geresnės ateities siekius. Paskutiniais dešimtmečiais plėtojami virtualūs muziejai – susietų skaitmeninių objektų rinkinys internete (pvz., [[Gugenheimo muziejus]], įkurtas [[2000]] m.). Virtualūs muziejai išplečia muziejinių vertybių ir informacijos apie jas teikimo galimybes; juos galima paversti asmeniniais, sukurtais pagal asmeninius poreikius, naudojant kompiuterines programas, muziejais. Lietuvoje tokia veikla vykdoma nuo [[2007]] m.
== Architektūra ==
Eilutė 22:
== Lietuvoje ==
Lietuvoje nuo [[XVI a.]] muziejinių vertybių rinkiniai kaupti Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose, didikų dvaruose, XVIII a. – XIX a. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] numizmatikos, tapybos ir grafikos, botanikos, mineralogijos kabinetuose. Pirmasis specializuotas muziejaus pastatas – Baubliai Bijotuose ([[Šilalės rajono savivaldybė]], [[1812]] m. įkūrė [[Dionizas Poška]]). XX a. – XXI a. žymesni muziejų statiniai: Vytauto Didžiojo kultūros muziejus [[Kaunas|Kaune]] ([[1936]] m., architektai [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Karolis Reisonas]], inž. [[Kazys Krikščiukaitis]], dabar [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] ir [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]]), [[Šiuolaikinio meno centras]] Vilniuje ([[1967]] m., architektas [[Vytautas Edmundas Čekanauskas]]), [[Mykolo Žilinsko dailės galerija]] Kaune ([[1989]] m., architektai [[Eugenijus Miliūnas]], [[Kęstutis Kisielius]], [[Saulius Juškys]]), [[Lietuvos jūrų muziejus]] Klaipėdoje ([[1979]] m., architektai [[Petras Lapė]], [[Laima Šliogerienė]]), [[Lietuvos etnokosmologijos muziejus]] šalia [[Molėtai|Molėtų]] ([[1990]] m., architektas [[Vytautas Lisauskas]], rekonstruotas [[2008]] m., architektai [[Ričardas Krištapavičius]], [[Andrius Gediminas Gudaitis]], skulptorius A. Kuzma).
== Literatūra ==
| |||