00:54, 18 rugpjūčio 2009 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 165 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		11:43, 7 sausio 2010 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S VLE parametrų reikšmių užpildymas. Kitas pakeitimas →
Eilutė 21: }} [[Vaizdas:4208LielupeMezotne.jpg\|thumb\|290px\|Lielupė prie Mežuotnės]] '''Mežuotnė''' – gyvenvietė [[Latvija\|Latvijoje]], [[Žiemgala\|Žiemgaloje]], [[Bauskės rajonas\|Bauskės rajone]], [[Lielupė]]s kairiajame krante, 10  km į vakarus nuo Bauskės ir 40  km į pietus nuo [[Ryga\|Rygos]]. Mežuotnės [[savivaldybė]]s, [[pagastas\|pagasto]] centras. Stovi [[Mežuotnės pilis]]. == Geografija == Gyvenvietės plotas – 11, 9  km², savivaldybės – 75,32  km². Gyvenvietės gyventojų [[2006]] m. apie 500, savivaldybės – 1860. Ribojasi su Bauskės rajono [[Iecava\|Iecavos]], [[Cuodė]]s, [[Rundalė]]s, [[Viesturai\|Viesturų]] pagastais ir [[Jelgavos rajonas\|Jelgavos rajono]] [[Sidrabenė]]s pagastu. Aukščiausia vieta – 28,9 m virš jūros lygio. Eilutė 49: Manoma, kad Mežuotnė (''Medscina'') buvo pažymėta [[XII a.]] arabų geografo [[Al Idrisis\|al Idrisio]] sudarytame žemėlapyje. [[XIII a.]] istorijos šaltiniuose Mežuotnė vadinama ''eastrum Mezoten''. XIII a. vokiečių kronikose Mežuotnė paminėta kaip reikšmingas Rytų Žiemgalos centras. Pilį [[1219]]–[[1220]] m. užėmė ir sugriovė [[Rygos vyskupas\|Rygos vyskupo]] Alberto kariuomenė, panaudojusi vietiniams gyventojams dar nepažįstamą ugnies ir akmenų svaidymo techniką. Manoma, XIII a. trečiame dešimtmetyje čia buvo Žiemgalos vyskupo sostinė. Po [[1236]] m. [[Saulės mūšis\|Saulės mūšio]] [[Baltai\|baltų]] žemių užkariautojams stiprinant jėgas, [[1242]] m. popiežiaus [[Inocentas IV\|Inocento IV]] legatas [[Vilhelmas Modenietis]] Mežuotnę atidavė valdyti [[LO\|Livonijos ordinui]]. Tačiau žiemgaliai pilį atstatė ir per [[1258]]–[[1272]] m. sukilimą ji buvo vienu svarbiausių pasipriešinimo centrų. Pasak [[Vartbergės kronika\|Vartbergės kronikos]], [[1321]] m. balandžio mėn. Livonijos ordino magistrui [[Gerhardas fon Jorkas\|Gerhardui fon Jorkui]] įsakius Mežotnėje pastatyta nauja medinė pilis, bet ją [[1346]] m. užėmė ir sudegino [[lietuviai]]. Po [[1346]] m. pilis nebuvo atstatyta. Paskutinysis ordino magistras [[Gotthard von Kettler\|Gothardas Ketleris]] Mežuotnę prijungė prie [[Kuršo hercogystė]]s, o tuo pačiu ir prie [[ATR\|Abiejų Tautų respublikos]]. [[1737]] m. žemių šeimininku tapo [[Ernstas Johanas Bironas]]. [[1797]]–[[1802]] m. architektas [[Džakomas Kvarengis]] ([[1744]]–[[1817]]) [[Rusija\|Rusijos]] [[caras\|caro]] [[Pavelas I\|Pavelo I]] vaikų guvernantei Šarlotei fon Lyven pastatė [[Mežuotnės pilis\|Mežuotnės rūmus]]. [[XIX a.]] Mežuotnėje buvo du dvarai Mežuotnės ir pastoriaus. Nuo [[XVII a.]] veikė [[brokatas\|brokato]], [[gobelenas\|gobelenų]] audimo, apmušalų gamybos [[manufaktūra]], [[salietra\|salietros]] virykla. <ref>~~Gintautas Ereminas.~~ {{VLE\|XV\|17\|[[Gintautas Ereminas]]\|Mežuotnė}}~~, 17 psl.~~ </ref> Nuo [[1921]] m. agrarinės reformos iki [[1940]] m. ir nuo [[1990]] m. Mežuotnė priklauso Latvijai. == Nuorodos ==

Mežuotnė: Skirtumas tarp puslapio versijų